Gandrinės

Kovo 25-ji, Gandrinės!

Lietuvoje Gandrinės. Kiek mūsų žmonės atmena,  šią dieną būdavo švenčiamas ištikimiausio paukščio – baltojo gandro sugrįžimas. Tiesa, šią dieną ne visuose lizduose ir ne kasmet gali regėti gandrus. Kai kada jiems  šią šventę tenka sutikti gerokai į pietus nuo Lietuvos esančiose žemėse. Šiemet pirmieji gandrai namo grįžo kovo 8-ją, dabar jų galima matyti jau visur. 

Baltasis gandras Lietuvoje – nepaprastas paukštis. Prieš daugiau kaip 2000 metų įsikūręs prie mūsų namų, jis iki šiol liko ištikimas kaimynas. Maža to, savo būdu jis labai panašus į lietuvį – gyvendamas prie žmonių, jis netapo jaukiu paukščiu. Tiesiog – jis gyvena greta ir žino savo vertę. Matyt, to mokėsi iš mūsų senolių. O šie savo paukščio niekada neužmiršdavo – ne tik lizdus jam kėlė, bet ir dainose, pasakose geru žodžiu minėdavo.  Labai gražiai apie gandrų ir lietuvių tarpusavio supratimą rašė profesorius Tadas Ivanauskas "...ten, kur žmogus jį globoja,  jis atsilygina pasitikėjimu. Čia tarp žmogaus ir gandro yra sudaryta lyg sutartis,  o šios sutarties ženklu eina senas vežimo ratas ar akėčios, įkeltos į medį ar ant stogo. Tad mūsų paukštis, pamatęs tą ženklą, tikrai žino, kad čia jam nieko blogo neatsitiks, ir, nutūpęs į lizdavietę, ramiai žiūri į triūsiančius po juo žmones. .... Atrodo, kad gandras ir žmogus sugyventi pradėjo labai seniai; to priežastis, galbūt, ta, kad artima žmogaus  kaimynystė užtikrina paukščių saugumą..."

Gandrai vieninteliai iš visų paukščių turi 2 „savo“ šventes: Gandrines pavasarį ir išlydėtuves rugpjūčio 24-ją, per šventą Baltramiejų.          

 

Tekstas ir nuotraukos Gamtos tyrimų centro Vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus