Ką atneša šienapjūtė

      Šienapjūtė kasmet primena, kad pievos – unikalūs biolginės įvairovės kompleksai. Šiandien galime identifikuoti tik labai nedaug naūraliomis vadintinų pievų, kurių būklė gera, o jai negręsia jokie pašaliniai antropogeniniai veiksniai. Didžioji dalis pievų šienaujama, dažnai – be konkretaus tikslo, jeigu tokiu nelaikytume išmokų gavimą.

      Tačiau kiekvienas pievų šienavimas šiuolaikėmis priemonėmis reiškia iš esmės totalų visos biologinės įvairovės, ypač gyvūnijos, sunaikinimą. Kai kuriose pievose tai įvyksta 2 kartus per vasarą, sodybų aplinkoje žolė su visais joje esančiais gyvūnais smulkinama daug kartų.

      Atrodo, kad dar niekas specialiai nesidomėjo naujo tipo šienavimo įtaka gamtinei įvairovei. Tačiau būtinybė pribrendo, nes vis mažiau girdime žiogų, vis rečiau kurapkos, griežlės, putpelės išperi jauniklius. Taigi,  atkreipkime dėmesį į šį lyg ir labai smagų vasaros darbą – šienapjūtę ir jos momentinius bei ilgalaikius padarinius.

Tekstas ir nuotraukos Selemono Paltanavičiaus