Kaip didėjantis vandens druskingumas veikia Kuršių marių žuvis

 

        Lietuvos teritorijoje yra tik du druskėto vandens telkiniai – Baltijos jūra ir iš dalies Kuršių marių šiaurinė dalis.  Pastarųjų kelių dešimtmečių eigoje stebimos Kuršių marių druskėjimo tendencijos. Tai vyksta dėl kylančio vandens lygio Baltijos jūroje, Nemuno nuotėkio mažėjimo, stiprėjančių ir ilgėjančių štorminių vakarinių krypčių vėjų, kurie sąlygoja druskėto Baltijos jūros vandens prietaką į marias.

       Kaip teikia Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Justas Dainys,  dažnėjantis druskėtų vandenų pritekėjimas į marias gali turėti neigiamos įtakos gėlavandenėms augalų ir gyvūnų rūšims. Žvejų verslininkų teigimu, poveikis akivaizdus ir žvejybai, nes iš žūklės plotų mariose pasitraukė gėlavandenės žuvų rūšys ir sumažėjo žvejų laimikiai. Tačiau tyrimais pagrįstų duomenų, jog šiaurinėje marių dalyje būtent gėlavandenes žuvis neigiamai veikia vandens druskingumas, vis dar trūkta, taip pat dažnai neįvertinamas neigiamas pergaudymo poveikis ištekliams, nors pastarasis aspektas yra gerai ištirtas, aprašytas ir dažniausiai yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis laimikių mažėjimą skirtinguose vandens telkiniuose visame pasaulyje.

       Tarp ekologinių veiksnių druskingumas yra specifinis vandens aplinkos parametras. Dauguma žuvų susiduria su vandens druskingumo koncentracijų kaita. Tam tikrose ribose vandens druskingumo svyravimai ženklaus poveikio žuvų fiziologijai nedaro, tačiau šios ribos yra specifinės kiekvienai žuvų rūšiai. Fiziologiškai žuvims tinkamiausia   izoosmotinė aplinka, kai aplinkos vandens ir kūno vidinių skysčių druskingumas nesiskiria arba yra beveik vienodas. Tuomet druskų ir vandens balanso palaikymas reikalauja mažiausiai energetinių sąnaudų, o ši „sutaupyta“ energija gali būti skiriama kitiems procesams, pavyzdžiui augimui.

       Siekiant įvertinti skirtingo vandens druskingumo poveikį tipiškos gėlavandenės modelinės žuvų rūšies – ešerio augimui bei elgsenai, Gamtos tyrimų centre buvo atlikti eksperimentai imituojant natūralias sąlygas, susidarančias Kuršių mariose.

        Elgseninių eksperimentų metu, pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudota moderni eksperimentinė sistema, kurioje žuvys laisvai galėjo plaukioti tarp skirtingose sistemos pusėse esančių skirtingų aplinkos (vandens) sąlygų, neatskirtų jokiais fiziniais barjerais. Eksperimentų metu ešeriai galėjo rinktis tarp šilto ir šalto, bei druskėto ir gėlo vandens, bei įvairių šių parametrų kombinacijų.

      Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, jog iš jūros į Kuršių marias plūstantis šaltas druskėtas vanduo gali turėti neigiamos įtakos gėlavandenių žuvų gausumui šiaurinėje marių dalyje, tačiau ne dėl druskingumo, o dėl žemos temperatūros poveikio. Tuo tarpu druskėtam vandeniui sušilus, tokios akvatorijos kaip tik turėtų tapti patrauklios žuvims. Tiesa, šie tyrimai atspindi tik tiesioginį vandens druskingumo ir temperatūros poveikį gėlavandenėms žuvis, tačiau ne mažiau svarbus yra ir netiesioginis jūros vandens poveikis, pavyzdžiui per žuvų mitybos objektus - vis dar nėra iki galo aišku, kaip temperatūros ir druskingumo pokyčiai įtakoja planktoninius ir bentosinius organizmus. Gali būti, jog bent dalis šių organizmų tokių pokyčių netoleruoja ir mažėjant jų gausumui jūros vandens veikiamose akvatorijose, mažėja ir maisto žuvims, taigi šios, ieškodamos geresnių mitybinių sąlygų migruoja toliau nuo jūros vandens poveikio zonos.

 

                                                                               Gamtos tyrimų centro informacija