Pasaulinė dykumėjimo diena

 
  
      Šiandien, birželio  17-ją minima  Pasaulinę kovos su dykumėjimu diena. Tai nėra šventė – prieš  25 metus Paryžiuje priimta Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencija sukurta siekiant ne tik valdyti dykumų plitimą ir milžiniškų žemės plotų  virtimą negyvom teriotijom, bet ir skatinant galvoti  apie savo veiksmus.    Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2003-aisiais,  ir tada, ir dabar dažnbai pasigirsta abejonių, ar mums gręsia dykumėjimas. Iš tikro, Lietuvos gamta ir žemės ūkio plotai kol kas saugūs. Tačiau  pasižvalgykime į tai, ką turime.

        Mokslininkų duomenimis, trys ketvirtadaliuai  mūsų dirvožemių yra ties degradavimo riba, didžiausia grėsmė -  agresyvi,  intensyvi žemės ūkio veikla.  Nustatyta, kad daugiau kaip trečdalis (apie 37 proc.) žemės ūkiui naudojamo dirvožemio laikytina silpnai eroduotu, kai prarandama apie 25 cm derlingojo sluoksnio, 61 proc. – vidutiniškai eroduotu, o apie 1 proc. – stipriai eroduotu. Organinės anglies kiekis mūsų ariamuose dirvožemiuose yra bene mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Jis mažesnis tik Danijoje ir Lenkijoje.

       Dirvožemio degradavimas ar nualinimas neabejotinai sietinas su klimato kaita.  Pasaulyje dėl šios priežasties  kasmet paveikiama mažiausiai 24 mlrd. tonų dirvožemio, daugiau nei milijardas mūsų planetos gyventojų kenčia nuo bado, šių procesų paveiktų teritorijų gyventojai praranda namus, valstybės – teritorijas. Manoma, kad dėl nualinto dirvožemio iki 2045 m. apie 135 mln. žmonių bus priversti migruoti ir ieškotis prieglobsčio kitose šalyse.

          Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu pasirašiusios valstybės yra įsipareigojusios rinkti, analizuoti su dykumėjimu susijusią informaciją ir ja keistis, taip pat keistis patirtimi, technologinėmis žiniomis. Gamtoje valstybių sienų nėra, todėl šiam poveikiui švelninti  labai  svarbu, kad visos šalys prisidėtų sprendžiant žemių degradavimo ir dykumėjimo problemas.  

 

Tekstas ir nuotrauka Selemono Paltanavičiaus