Pavasaris jau kviečia grybauti

 

Dr. Jonas Kasparavičius

Gamtos tyrimų centras

 

         Gamtos ir grybų mėgėjams šis pavasaris, kaip ir praėjusi žiema, pateikė įdomių faktų apmąstymui. Jis prasidėjo beveik nepastebimai, be aiškios ribos. Maišėsi ir iki šiol maišosi kai kurie pavasariui būdingi fenologiniai reiškiniai. Neatsilieka ir grybai.  Kai kuriuos tik vėlų rudenį ar ankstyvą pavasarį „normaliais“ metais stebimus grybus buvo galima negausiai stebėti beveik visą žiemą. Ir tai nėra stebuklas, tiesiog, mūsų sau įsiteigtas rudens, žiemos ir pavasario supratimas bei grybų reakcija į konkrečias aplinkos sąlygas bei su tuo susijęs jų augimas yra du visiškai skirtingi dalykai.

        Jau kovo mėnesio pirmąją dekadą tiek Pietų, tiek ir Vidurio Lietuvoje kai kuriose vietose pasirodė pirmieji bobausiai. Dažniausiai pirmieji pasirodę grybautojams gerai pažįstamų grybų vaisiakūniai visai nebūtinai reiškia, kad šie grybai jau pradės augti gausiai – paprastai pirmoji gausi banga pasirodo žymiai vėliau. Ši taisyklė turėtų galioti ir šiais metais, nes ankstyva pavasario pradžia visai nereiškia, kad ir fenologinė pavasario pabaiga ar vasaros pradžia bus žymiai anksčiau. Šiai ar taip, vienas kitas bobausis tai šen, tai ten vis pasirodydavo ir likusią kovo mėnesio dalį. Retiems laimingiesiems – bobausius radusiems grybautojams - norėtųsi tik priminti, kad tinkamai termiškai neapdoroti bobausiai yra nuodingi ir prieš valgant juos reikėtų tris kartus nuvirinti, vis išpilant į kriauklę nuovirą. Šiuo metu bobausiai nėra vieninteliai augantys grybai. Dar vis gausiai auga labai dažnos ir plačiai paplitusios ankstyvam pavasariui (arba besniegei žiemai) būdingos ryškiai oranžinės austriškosios plačiataurės, taip pat auga gamtos mylėtojams gerai žinomi, tačiau labai retai aptinkami ir todėl saugomi paprastieji taukiai bei krateriškieji taurūniai. Visi jie yra nevalgomi.

          Jeigu minėti grybai daugumai yra kiek egzotiškos išvaizdos, tai galima aptikti ir vieną kitą mažą, neišvaizdų, dažniausiai tik atsitiktinai randamą ir daugumai nepažįstamą klasikinės grybo išvaizdos „šungrybiuką.“ Tai yra įvairių rūšių tauriabudės, gijabudės, trapiabudės, šalmabudės, mažūniai, mėšlagrybiai. Kai kurie iš jų yra valgomi, kai kurie nuodingi ar tiesiog nevalgomi, bet daugumos jų niekas taip ir nepastebi, nes dažniausiai šie grybai dabar pasirodo tik pavieniui jiems tinkamose vietose, kur susidaro tinkamos mikroklimatinės sąlygos. Kai kuriuos iš jų, o taip pat ir kitų genčių grybus, buvo galima rasti ir praėjusią žiemą. Šiuo metu taip pat galima rasti ir tradicinius, daugeliui girdėtus pavasario grybus – ant senų eglių kankorėžių augančius valgomuosius tampriukus, ant pušų kankorėžių augančius pušyninius bei švelniuosius tampriukus. Nors jie ir laikomi valgomais, tačiau dėl savo mažo dydžio, o taip pat dėl  niekuo neišsiskiriančio skonio dažniausiai nėra renkami.

         Kokie grybai mus stebins savo pasirodymu artimiausiu metu, nuspėti sunku. Jeigu jau pasirodė bobausiai, tai netrukus turėtų pasirodyti ir briedžiukai, o taip pat jų giminaičiai ausūniai bei retieji aukšliavarpiai. Negalima atmesti ir galimybės, kad, pavyzdžiui, bohemiškieji aukšliavarpiai tinkamose vietose jau pasirodė, nes tai labai reti ir dėl to saugomi grybai. Kada pasirodys kai kurių grybautojų laukiamos pavasarinės balteklės, dar vadinamos avižėlėmis, sunku prognozuoti, juo labiau, kad visai netikėtai anksčiau „savo“ laiko gali pasirodyti ir kitų rūšių grybai. Šie metai jau parodė, kad visais atžvilgiais yra neeiliniai ir šį pavasarį dar galimi visokie netikėtumai.

 

Selemono Paltanavičiaus nuotraukos