Naujienos

  Kviečiame į 5 aukšto foje apžiūrėti fotoparodą ,,...mūsų namai po kepurėm, mūsų keliai po dangum...“ (P. Širvys), skirtą geologams, jauniausiojo geologinio laikotarpio – kvartero – tyrėjams, tame tarpe ir prof. habil. dr. VALENTINUI BALTRŪNUI – gamtosaugininkui, visuomenininkui ir tiesiog...
 

2017.11.08

Fotoparoda ,,...mūsų namai po kepurėm, mūsų keliai po dangum...“

Kviečiame į 5 aukšto foje apžiūrėti fotoparodą ,,...mūsų namai po kepurėm, mūsų keliai po dangum...“ (P. Širvys), skirtą geologams, jauniausiojo geologinio laikotarpio – kvartero – tyrėjams, tame tarpe ir prof. habil. dr. VALENTINUI BALTRŪNUI – gamtosaugininkui, visuomenininkui ir tiesiog puikiam žmogui, švenčiančiam 70-ąjį gimtadienį. Norime Jus supažindinti su kvartero tyrėjų kasdienybe, ekspedicijomis, darbais ir šventėmis bei su įvairiapuse asmenybe – V. Baltrūnu!!! Parodą parengė dr. Bronislavas Karmaza ir dr. Violeta Pukelytė Kvartero tyrimų laboratorija

plačiau

  Tarptautinė chemoekologų draugija (International Society of Chemical Ecology), kuri vienija visų žemynų šios srities specialistus ir faktiškai yra pasaulinė organizacija, visuotiniu narių balsavimu Internetu savo tarybos nariu išrinko Lietuvos Mokslų akademijos tikrąjį narį prof. Vincą Būdą...
 

2017.10.27

Pasaulinės organizacijos tarybon išrinktas GTC atstovas

Tarptautinė chemoekologų draugija (International Society of Chemical Ecology), kuri vienija visų žemynų šios srities specialistus ir faktiškai yra pasaulinė organizacija, visuotiniu narių balsavimu Internetu savo tarybos nariu išrinko Lietuvos Mokslų akademijos tikrąjį narį prof. Vincą Būdą (https://chemecol.org/councilors.shtml). Tai – labai solidus šio mokslininko ir viso jo vadovaujamo kolektyvo pasiekimų pripažinimas, ypač turint omenyje, kad rinkimuose į tarybos nario vietą buvo iškelta kandidatų ir iš tokių šalių kaip JAV ar Izraelis, turinčių gerokai daugiau narių (tuo pačiu – balsuotojų) nei Lietuva. Draugijos prezidente išrinkta Prancūzijos atstovė prof. Anne-Geneviève Bargnères iš Monpeljė universiteto, viceprezidentru – JAV Šiaurės Karolinos universiteto prof. Coby Schal. Pirmasis tarybos posėdis vyko Japonijoje, Kioto mieste,...

plačiau

  Gautas Lietuvos respublikos Valstybinio biuro patentas Nr. 6458, išduotas 2017-09-25, Gamtos tyrimų centrui, kuriame –naujas metodas grūdų užterštumui pelėsiniais grybais nustatyti. Inovacija remiasi bionikiniu principu – tuo, kaip pelėsius aptinka vabzdžiai: pagal kvapus, kurie atsiranda pelėsiniams...
 

2017.10.23

Gautas Lietuvos respublikos Valstybinio biuro patentas

Gautas Lietuvos respublikos Valstybinio biuro patentas Nr. 6458, išduotas 2017-09-25, Gamtos tyrimų centrui, kuriame –naujas metodas grūdų užterštumui pelėsiniais grybais nustatyti. Inovacija remiasi bionikiniu principu – tuo, kaip pelėsius aptinka vabzdžiai: pagal kvapus, kurie atsiranda pelėsiniams grybams pradėjus skaidyti grūdus. Taikant „vabzdžių išradimą“ jautrumas padidėja apie 1000 (!) kartų, lyginant su standartiniu metodu, kai grūdų užterštumas pelėsiniais grybais aptinkamas pagal mikotoksinus. Kol kas tai – lietuviškas patentas, kurį gauti būtina siekiant tarptautinio (Europiniam patentui paraiška pateikta). Patento autoriai – GTC Cheminės ekologijos ir elgsenos darbuotojai, talkinami mikologo iš Biodestruktorių laboratorijos, tyrimus atlikę pagal LMT finansuotą grupių projektą.

plačiau

  Kamčiatkos kraštas nepakartojamas savo gamta – kalnais, veikiančiais ir snaudžiančiais vulkanais, krištolinėmis upėmis ir ežerais. Plačiaragiai didžiuliai briedžiai, meškos na ir žinoma Ramiojo vandenyno lašišos yra Kamčiatkos vizitinė kortelė. Kamčiatkoje gyvena visos 6 Oncorhynchus genties...
 

2017.10.11

Kamčiatkos žuvininkystės ir okeanografijos mokslo tiriamajam institutui jubiliejus – 85 metai

Kamčiatkos kraštas nepakartojamas savo gamta – kalnais, veikiančiais ir snaudžiančiais vulkanais, krištolinėmis upėmis ir ežerais. Plačiaragiai didžiuliai briedžiai, meškos na ir žinoma Ramiojo vandenyno lašišos yra Kamčiatkos vizitinė kortelė. Kamčiatkoje gyvena visos 6 Oncorhynchus genties lašišų rūšys: kuprės (garbuscha), ketos (keta), raudonosios lašišos (nerka), didžiosios lašišos (kižučius),  karališkos lašišos (tshavičia) ir japoninė lašiša (sima). Visos šios genties rūšys yra anadrominės (migruojančios) žuvys ir po neršto mirštančios, išskyrus plienagalvę lašišą (O. mykiss), kuri taip pat aptinkama daugelyje šio krašto upių ir ežerų. Anadrominė jos forma vadinama plienagalve lašiša, o sėsli forma – vaivorykštiniu...

plačiau

Laboratorijos

Suteikiama atvira prieiga prie Gamtos tyrimų centro įrenginių.

Atvira prieiga

Pasirinkite įrenginį