Geologinė kolekcija

Mineralų kolekcijos

Geologijos ir geografijos institute daug dešimtmečių kaupiamos didelę estetinę, pažintinę ir mokslinę vertę turinčios mineralų ir uolienų kolekcijos, kurių šiuo metu yra 85. Saugomus rinkinius sudaro daugiau kaip 4500 eksponatų: mineralų, uolienų, juvelyrinių dirbinių, meteoritų, fosilijų. Didžiąją kolekcijų dalį Lietuvai ir tuometiniam Geologijos institutui 1965 m. padovanojo daug metų Jekaterinburge (Rusija) gyvenęs ir dirbęs A. Žukelis (1899–1977).
Sukaupta kolekcija atspindi ženklią Žemės plutos mineralų bei uolienų įvairovę. Daugiausia mineralų atvežta iš Uralo, Vidurio Azijos, Užbaikalės, Kaukazo, Kolos, gausu spalvingų pavyzdžių iš Birmos, Šri Lankos, Afganistano, Mozambiko, Australijos, Grenlandijos. Ekspozicijoje puikuojasi Uralo ir Brazilijos smaragdas, ametistas, kalnų krištolas, rubinas, piropas, Australijos opalas, almandinas, Irano turkis, Pietų Afrikos krokidolitas. Yra brangiųjų ir apdailos akmenų, įvairių juvelyrinių dirbinių iš rubino, smaragdo, kalnų krištolo, malachito. Unikali meteoritų, kurių kolekcijose yra net dvidešimt šeši, kolekcija. Keli jų, Andrioniškio ir Žemaitkiemio, nukrito Lietuvos teritorijoje. Svarbią kolekcijų dalį sudaro mūsų šalyje bei aplinkiniuose kraštuose randami naudingųjų iškasenų pavyzdžiai, jų išteklius ir paplitimą pristatanti informacija.

 

Paleontologinės kolekcijos

Paleontologinėje saugykloje saugomos vertingos mokslui fosilijų (suakmenėjusių augalų ir gyvūnų liekanų) kolekcijos, kuriose yra apie 43 000 mikro- ir makrofaunos pavyzdžių. Seniausi radiniai – 435 mln. metų stromatoporai, 200 mln. metų senumo amonitai, belemnitai, kiek jaunesni – mamuto iltis ir dantis ir kiti įspūdingi savo dydžiu ir išvaizda radiniai. Tai labai svarbūs Žemės istorijos dokumentai, kalbantys apie biosferos formavimąsi ir jos raidą skirtingais geologinės praeities etapais. Ištirtos fosilijų rūšys bei gentys yra nekintami etalonai nustatant nuogulų amžių, koreliuojant geologinius pjūvius, sudarant stratigrafines schemas, nagrinėjant atskirų augalijos ir gyvūnijos rūšių evoliuciją, charakterizuojant paleoaplinkos būklę geologinėje praeityje. Saugykloje saugomi Lietuvos mokslininkų rasti ir aprašyti holotipai (vienintelis tam tikros rūšies organizmų pavyzdys, pagal kurį pirmą kartą aprašyta rūšis), paratipai (pavyzdžiai, kuriais remiantis yra pateiktas organizmo rūšies ar porūšio pirminis autoriaus aprašymas), gausios darbinės kolekcijos. Didžioji dauguma saugomų pavyzdžių buvo surinkta ir aprašyta Lietuvos geologinėse institucijose dirbusių paleontologų, kurie pavyzdžius rinko pačiose įvairiausiose šiaurinio Žemės pusrutulio regionuose, o vėliau gautą informaciją aprašė monografiškai. Šiuo metu saugomos kolekcijos yra tiriamos tiek mūsų šalies, tiek ir užsienio mokslininkų, pripažįstamos kaip turinčios ženklią tarptautinę reikšmę.