Nauji vėjai priekrantės žvejyboje: tinklus keičia gaudyklės

2019.12.09

NAUJI VĖJAI PRIEKRANTĖS ŽVEJYBOJE: TINKLUS KEIČIA GAUDYKLĖS

Baltijos jūros priekrantė yra iki 20 m gylio, vidutiniškai apie trijų kilometrų pločio pakrantės juosta palei Lietuvos krantus besitęsianti po maždaug 50 km į šiaurę ir pietus nuo Klaipėdos uosto vartų. Tai svarbi tiek ūkiniu, tiek rekreaciniu požiūriu akvatorija. Priekrantė pasižymi dideliu produktyvumu ir bioįvairove, ji yra svarbi žuvų neršto ir maitinimosi vieta, nerštinių migracijų kelias, taip pat vandens paukščių žiemojimo teritorija ir perskridimo kelias, vis dažniau čia sutinkami ir ruoniai.
Didelę svarbą priekrantėje turi tiek nuo seno tradiciškai vykdoma intensyvi verslinė žvejyba, tiek vis didesnę reikšmę įgaunanti mėgėjiška žvejyba. Nauju reiškiniu šioje jūros zonoje tampa gaudyklių, neturinčių poveikio žiemojančių paukščių populiacijoms, naudojimas. Gaudyklės laikomos saugios paukščiams, tinkamai naudojamos nedaro žalos žuvims, nes nepageidautina jų priegauda gali būti paleidžiama. Deja, bet gaudyklės gali būti pavojingos ruoniams, jei nėra apsaugos nuo jų patekimo į gaudyklės venterius. Kelios didelės strimelinės gaudyklės naudotos dar sovietmečiu, o jomis kasmet buvo pagaunama šimtai tonų strimelių. Vėliau, jau nepriklausomybės laikais, šio tipo žvejyba buvo sumenkusi ir epizodiškai naudojama viena didelė gaudyklė strimelių žvejybai ties Melnrage, o žiauniniai tinklai buvo pagrindinis įrankis priekrantės žvejybos versle. 2005-2009 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdyto Europos Sąjungos LIFE-Nature programos remiamo projekto eigoje, siekiant sumažinti žiemojančių paukščių priegaudą tradiciniuose žiauniniuose tinkluose, buvo užmegztas bendradarbiavimas su didelę patirtį turinčiais Latvijos žvejais ir trys santykinai nedidelės, lengvai pastatomos ir ištraukiamos artėjant audrai gaudyklės, pritaikytos žvejybai atviros jūros priekrantėje, Gamtos tyrimų centro tyrėjų buvo perduotos Lietuvos žvejams testavimui. Nuo to laiko žvejyba gaudyklėmis populiarėjo ir ypač suintensyvėjo pastaraisiais metais žvejams įsigyjant vis daugiau gaudyklių su Žuvininkystės fondo parama. 2018-2019 m. instituto mokslininkų atliktas vertinimas parodė eilę tendencijų, kurios sąlygoja kardinalius pokyčius priekrantės žvejyboje.
Studija parodė, kad nuo 2014 m. žvejybos gaudyklėmis intensyvumas išaugo daugiau nei 9 kartus, sugaunami laimikiai – daugiau nei 7 kartus, o jomis žvejojančių įmonių skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. 2013-2019 m. laikotarpiu gaudyklėmis buvo pagauta kiek daugiau nei pusė visų laimikių, o pastaraisiais metais jos jau tapo svarbiausiu pagal sugaunamą žuvų kiekį priekrantės žvejybos įrankiu: nuo 2016 m. jomis pagaunama daugiau nei 60 % metinių laimikių (2018 m. – net 67,2 %). Tuo pačiu metu mažėja statomais tinklais pagaunamų laimikių dalis bei žvejybos tinklais intensyvumas. Gaudyklių naudojimo intensyvėjimas ir jų laimikių didėjimas sutapo su Lietuvos priekrantės vandenų ekosistemą „sukrėtusiu“ reiškiniu – svetimkraščių juodžiočių grundalų invazija ir jų populiacijos gausumo „sprogimu“, padariusiu didžiulę žalą dugno bestuburių faunai, kai kurioms vietinėms žuvų ir, greičiausiai, priekrantės vandenyse žiemojančių paukščių rūšims. Tad nieko keisto, kad vertinant šešerių metų laikotarpį (2013-2019 m.), beveik 90 % gaudyklių laimikių sudarė trys žuvų rūšys ir beveik pusę jų, sudarė invaziniai grundalai, o stintų ir strimelių dalis buvo labai panaši ir sudarė maždaug po penktadalį. Atitinkamai didžioji dalis žvejybos gaudyklėmis vykdoma pirmąjį metų pusmetį - sausio-birželio mėnesiais, kai būtent šios žuvų rūšys gausiausios priekrantės vandenyse. Šiuo laikotarpiu žvejybos gaudyklėmis intensyvumas sudaro daugiau nei keturis penktadalius visų metinių pastangų, ir sugaunama net 95 % jų laimikių. Žvejyba gaudyklėmis šiuo laikotarpiu taip pat pasižymi didžiausiu efektyvumu (laimikiais gaudyklei). Patys didžiausi efektyvumo rodikliai stebimi gegužės mėnesį, kai daugiausia gaudomi būtent invaziniai grundalai. Kitos gaudyklių žvejyboje svarbiausios žuvų – stintų daugiausiai (daugiau nei trys ketvirtadaliai) buvo pagaunama buvo pagauta vasario-kovo mėnesiais (pikas kovo mėn.), o strimelių – kovo-balandžio mėnesiais (pikas balandžio mėn.).
Stintos yra svarbiausios pagal vertę gaudyklėmis gaudomos žuvys, jomis priekrantėje dabar pagaunama kiek daugiau nei pusė visų stintų. 2015-2019 m. registruojami apie ketvirtadaliu didesni nei daugiametis vidurkis laimikiai. Toks jų laimikių didėjimas gali būti susijęs su intensyvesne stintų žvejyba didėjant priekrantėje naudojamų gaudyklių kiekiui. Per pastaruosius tris stintų žvejybos sezonus, priekrantėje vidutiniškai pagaunama apie trečdalį visų stintų laimikių, gaudomų neršto migracijos į Nemuno deltą metu. 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, priekrantėje naudojamos gaudyklės ir Kuršių mariose naudojamos stintinės gaudyklės gaudo beveik vienodo dydžio stintas, kiek mažesnės žuvys pagaunamos traukiamais tinklais Nemuno deltoje, na o stambiausios stintos sugaunamos 16-18 mm stintiniais tinklais priekrantėje. Beje, žvejai mėgėjai gaudo panašaus dydžio stintas kaip ir gaudyklės jūroje bei mariose.
Įdomu, jog grundalų laimikiai ima mažėti – 2016-2017 m. jų pagauta panašiai – atitinkamai 229 ir 224 tonos, 2018 m. - maždaug septintadaliu mažiau, o šiemet tik maždaug pusė 2016-2017 m. laikotarpio metinių laimikių. Gali būti, kad tai lėmė eilė priežasčių – grundalus jau ima riboti maisto trūkumas, vietinės plėšrios žuvys ir kiti gyvūnai, bet neatmestinas ir žvejybos gaudyklėmis indėlis į šios invazinės rūšies gausos sumažėjimą.
O kokios tendencijos vietinių žuvų bendrijose, ar pastarųjų nepaveikė žvejyba gaudyklėmis? Turbūt dažnas jau girdėjo apie problemas susijusias su rytinės menkių populiacijos ištekliais ir Europos komisijos iniciatyvas apriboti tiek verslinę, tiek mėgėjišką žvejybą Baltijos jūroje. Tačiau problemos su menkių ištekliais kilo tikrai ne dėl gaudyklių naudojimo intensyvėjimo Lietuvos priekrantėje, tai jau kito klausimo tema. Potencialiai gaudyklės gali daryti poveikį tų žuvų populiacijoms, kurių žymią bendrų laimikių dalį pagauna priekrantėje. Strimelių laimikiai 2016-2019 m. registruoti kiek didesni nei daugiametis vidurkis, tad greičiausiai žvejyba gaudyklėmis didesnės įtakos joms neturėjo. Žiobrių, ešerių, plekšnių ir ypač vėjažuvių gaudyklėmis irgi pagaunama didelė laimikių dalis, tačiau atsižvelgiant į jų bendrą laimikių dydį priekrantėje, laimikių bei šių rūšių gausumo tendencijas, žymesnės įtakos žvejyba gaudyklėmis neturėtų daryti. Vertinant laikotarpį nuo 1993 m., intensyvios žvejybos gaudyklėmis laikotarpiu 2016-2018 m., esminio kitų, be grundalų ir menkių, žuvų laimikių pokyčio dėl intensyvesnio gaudyklių naudojimo priekrantėje nebuvo.
Kita vertus, nevaldomas žvejybos intensyvumo didėjimas gali vėliau ar anksčiau turėti neigiamą poveikį tiek žuvų ištekliams, tiek pačiam žvejybos efektyvumui, o tuo pačiu ir verslo tvarumui, ypač intensyviausiai eksploatuojamose akvatorijose. Šiuo metu gaudyklių, skirtingai nei tinklų, skaičius priekrantės versle nėra limituotas, todėl atlikto tyrimo išdavoje siūloma gaudyklių skaičių priekrantės vandenyse apriboti, nustatyti ir tam tikrus erdvinius apribojimus jų statymui įvedant minimalius atstumus tiek tarp gaudyklių, tiek tarp kitų įrankių. Iš kitos pusės invazinių grundalų žvejyba nuo balandžio vidurio iki birželio vidurio gaudyklėmis turėtų būti ir toliau skatinama, siekiant taip pagelbėti priekrantės ekosistemos atsistatymui.