2012 metų lokalinių tyrimų ekspedicijos

2012.05.16

 

Vasarą kviečia kompleksinės ekspedicijos

 „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva“, - rašė Maironis. Gimtinė, gimtasis kraštas – kiekvieno žmogaus pradžių pradžia. Tik ar gerai pažįstame tą savo gimtąjį  kraštą? Ką galime apie savo gimtąjį miestą ar rajoną,  parapiją, apie jo žmones, tradicinę krašto kultūrą ir jos paveldą papasakoti atvykusiems svečiams?

Kad krašto istorija neliktų daugeliui mūsų balta dėmė, „Versmės“ leidykla leidžia „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją, daugiatomę lokalios istorijos enciklopediją. Tai analogų Lietuvoje ir užsienyje neturintys leidiniai apie miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, apylinkių istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Parengta ir išleista 22 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų, rengiama dar 80 knygų. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti 2018 m. „Versmė“ tikisi išleisti šimtą „Lietuvos valsčių“ monografijų.

 

Monografijos prasideda nuo ekspedicijų

Šių metų vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti 21 kompleksinę lokalinių tyrimų šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos autorių ekspediciją (iš jų 9 pakartotinės) bei archeologinių kasinėjimų ekspediciją į rengiamų serijos monografijų aprašomas vietoves.

Su jomis bendras „Versmės“ leidyklos nuo 1999 m. rengiamų ekspedicijų skaičius pasieks 114.

Ekspedicijos – tradicinė būsimų monografijų pradžia. Jose dalyvauja istorikai, kalbininkai, etnografai, sociologai, geologai, gamtininkai, kraštotyrininkai, žurnalistai, kurie lankosi pas žmones ir užrašinėja vietos gyventojų prisiminimus, renka duomenis apie krašto gamtą, jo istoriją, švietimą, kultūrą ir kultūrinį gyvenimą, čia gyvenusių tautų atstovų gyvenseną, tarmių ir vietos šnektų, tautosakos ypatumus, įžymius žmones. Nemažai straipsnių rašoma ir apie kalendorinius, šeimos papročius, liaudies išmintį, mokyklų, bibliotekų, kolūkių istoriją bei apie šiandieninį gyvenimą, veikiančias įstaigas ir organizacijas, verslus.

Vienus šių straipsnių rašo mokslininkai, kitus - vietos gyventojai ir kraštotyrininkai.

Stengiamasi, kad kiekvienoje būsimoje monografijoje būtų apie dešimtadalį mokslinių straipsnių. Jų mokslinę vertę įvertina leidykloje prieš penkerius metus sudaryta Mokslo darbų komisija.

 Kadangi kai kurios monografijos rengiamos labai ilgai – kartais iki 10 metų, o mokslininkams rūpi, kad kiti sužinotų jų tyrimus, moksliniai straipsniai publikuojami internete, juos gali perskaityti visi suinteresuotieji.

 

Prisiminti senieji valsčiai

Kodėl monografijos leidžiamos apie buvusius valsčius, o ne apie rajonus ar parapijas? Pasak „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo, valsčiai – vienas seniausių ir ilgai išsilaikiusių Lietuvos administracinių vienetų. 1861 m. panaikinus baudžiavą, visoje Rusijos imperijoje vėl įvesta luominė valstiečių savivalda – valsčiai. Lietuvai tapus nepriklausoma, valsčių ribos buvo patikslintos, kad labiau sutaptų su katalikų religinių bendruomenių – parapijų – ribomis. Kelis šimtmečius vienoje teritorijoje gyvenę, to paties dvasinio centro, parapijos telkti žmonės sukūrė mikrokultūrą, išsiskyrusią savita šnekta, įvairiais tradicinės kultūros savitumais. Parapija ir valsčius buvo pagrindiniai kaimo žmogaus kilmės vietos orientyrai.

 

Laukiame talkininkų

Tad ekspedicijų dalyviai ir šią vasarą lankys miestelių ir kaimų gyventojus, teirausis apie krašto praeitį, buitį, papročius, užrašinės jų pasakojimus, prisiminimus, tautosaką.

Visus besidominčius Lietuvos lokaliniais tyrimais specialistus, kraštotyrininkus,

pedagogus, rašytojus, žurnalistus, kitus žodžio meistrus, „Lietuvos valsčių“ serijai jau rašiusius mokslininkus, mokslo bendruomenės, aukštųjų mokyklų, institutų atstovus, doktorantus, magistrantus, visus, norinčius kuo nors prisidėti, maloniai kviečiame dalyvauti ekspedicijose.