Inovatyvios endobiontinių Microlepidoptera diagnostinės sistemos ir priemonės šiuolaikiniam vartotojui

Projekto vadovai: prof. Habil. dr. Jonas Rimantas Stonis

Projekto trukmė: 2019–2022 m.

Paukščių hemosporidinių infekcijų plitimą stabdančių veiksnių tyrimas

Projekto vadovai: dr. Rita Žiegytė

Projekto trukmė: 2020–2022 m.

Pasaulyje nuo parazitinių ligų vis dar miršta ir nusilpsta žmonės bei stuburiniai gyvūnai. Pastaraisiais dešimtmečiais dažnai registruojami naujų hemosporidinių infekcijų protrūkiai, todėl vis aktualesniais tampa laukinių gyvūnų parazitozių epidemiologijos tyrimai, padedantys geriau suvokti neišaiškintas parazitų rūšių plitimo ir naujų ligų atsiradimo priežastis.

Hemosporidijos (Apicomplexa, Haemosporida) ‒ plačiai paplitę ir sunkius susirgimus paukščiams sukeliantys kraujo pirmuonys. Migruojantys ir vidurio Europoje perintys paukščiai, grįžę iš žiemojimo vietų, yra užsikrėtę įvairių rūšių hemosporidiniais parazitais, dalis kurių gali, o dalis negali užbaigti gyvenimo ciklų vidutinio klimato zonoje, bet jų transmisija aktyviai vyksta pietų Europoje ir Afrikoje. Veiksniai, stabdantys pietinės kilmės hemosporidinių parazitų plitimą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse yra nežinomi. Juos išsiaiškinti svarbu, nes vykstant klimato kaitai Europoje plinta naujos kraujasiurbių vabzdžių (pernešėjų) rūšys ir susidaro palankios sąlygos naujų infekcijų atsiradimui. Pagrindinis šio projekto tikslas ‒ atlikti Lietuvoje paplitusių pietinės kilmės hemosporidinių parazitų epidemiologijos tyrimą ir nustatyti veiksnius, galimai stabdančius šių patogenų plitimą vidutinio klimato zonoje. Pagrindiniai veiksniai, kuriuos mes įtariame ir tikimės išsiaiškinti yra: a) tinkamų pernešėjų rūšių nebuvimas; b) nepakankama oro temperatūra sporogonijai; c) ekologinė perinčių paukščių ir kraujasiurbių vabzdžių izoliacija; d) aukštas parazitų virulentiškumas vietiniams paukščiams ir jų mirtingumas transmisijai įvykus. Pagrindiniai tyrimo objektai – tai paukščių maliariniai parazitai (Plasmodium) ir hemoproteidai (Haemoproteus) bei kraujasiurbiai dvisparniai vabzdžiai (Culicidae ir Ceratopogonidae), hemosporinių parazitų pernešėjai. Ekologiniai lauko stebėjimai bus derinami su eksperimentiniais laboratoriniais metodais: aukštos raiškos mikroskopija, histologiniais tyrimais bei molekuline diagnostika (polimerazės grandinine reakcija, filogenetine analize, chromogenine in situ hibridizacija). Tyrimas suteiks naujų žinių apie hemosporidinių infekcijų epidemiologiją vidutinio klimato platumose ir padės geriau suvokti prevencijos priemones, kurios galėtų būti naudojamos šių infekcijų profilaktikai kintančioje aplinkoje.

Žuvys kaip mitybinės ontogenezės modelis tiriant nanodalelių pernašą vandens mitybinėmis grandimis klimato kaitos kontekste

Projekto vadovai: dr. Nijolė Kazlauskienė

Projekto trukmė: 2020–2022 m.

Projekto tikslas yra naudojant žuvis kaip mitybinės ontogenezės modelį kompleksiškai ištirti nanodalelių (ND) poveikį žuvims skirtingais gyvenimo ciklo etapais ir jų pernašą per vandens mitybinę grandinę. Nustatyti ND lemtį vandenyje, dugno nuosėdose ir organizmuose priklausomai nuo aplinkos veiksnių (klimato kaitos kontekste). Sukurti empirinį žuvų mitybinės ontogenezės modelį, aiškinantį ND pernašą per vandens organizmų mitybinę grandinę. Projekto metu bus ištirtas ND, patenkančių į organizmą su maistu, poveikis žuvų virškinimo sistemai, bus atlikta žarnyno mikrobiotos metagenominė analizė skirtingais žuvų gyvenimo ciklo etapais, priklausomai nuo aplinkos veiksnių. Nustatyti ND pernašos mitybinėmis grandimis (dumbliai-dafnijos-žuvų lervos/mailius) ypatumai ir išaiškinta ND elgsena ir lemtis vandenyje, dugno nuosėdose ir organizmuose, priklausomai nuo aplinkos veiksnių. Tyrimo rezultatai leis prognozuoti nanomedžiagų sukeliamą riziką ekosistemų tvarumui ir funkcionavimui bei žmonių sveikatai, o taip pat sukurti praktinę strategiją ND reglamentavimui.

Gamtinės atrankos veikiami genai: evoliucionavimo greitis, vykstant rūšiadarai, ir panaudojimas rūšių-antrininkių identifikavimui

Projekto vadovai: dr. Eduardas Budrys

Projekto trukmė: 2020–2022 m.

Projekto tikslas: ištirti DNR žymenų, kuriuos rūšiadaros atvejais veikia kryptinga gamtinė atranka, panaudojimą filogenijos rekonstrukcijoms modelinėse gentyse su skirtingu (a) mitybiniu lygmeniu, (b) ekologinės specializacijos lygiu, (c) filogenetiniu amžiumi ir (d) rūšiadaros greičiu, lyginant su įprastuoju neutralaus genų dreifo veikiamų žymenų panaudojimu. Tyrimo objektas – grobuoniški plėviasparniai (vapsvos); tiriami žymenys – geluonies nuodų baltymus ir chemosensorinius baltymus koduojantys genai, tiesiogiai dalyvaujantys grobuonies-grobio sąveikoje; atrankos vertinimo metodas – santykinis egzonų evoliucijos greitis, lyginant su intronais. Šiuo metu organizmų filogenija įprastai rekonstruojama remiantis vis didesnio skaičiaus atsitiktinai parinktų mitochondrijų ar branduolio genų ar transkriptomo skirtumais, t.y. pagal daugiausia neutralius genomo pokyčius ("dreifą"), tad pagrindinis evoliucijos "įrankis", gamtinė atranka iš esmės ignoruojama. Šio projekto rezultatai prisidėtų prie šios žinių spragos užpildymo. Taip pat šie rezultatai gali pateikti duomenų rengiant naujus metodus (a) taksonų filogenetinio konservatyvumo vertinimui pagal santykinį egzonų ir intronų evoliucijos greitį adaptyviuose ir konservatyviuose genuose bei "Raudonosios Karalienės" ir "Dvaro Juokdario" hipotezių taikymui; (b) taksonų specializacijos ir adaptyvumo potencialo vertinimui pagal adaptyvių genų kintamumą; ir (c) intronų rolės labai greitoje ("pertrauktos pusiausvyros" rūšiadaros lygmenyje) baltymų evoliucijoje įvertinimui pagal GC turtingų intronų atkarpų, išvengiančių stabilizuojančios atrankos ir galimai greitai "dreifuojančių", tačiau galinčių per alternatyvų splaisingą vėl tapti egzonais, dalį genuose. Gauti duomenys gali būti pagrindu šiuo metu naudojamų filogenijos rekonstrukcijos algoritmų tobulinimui.

Ponto-Kaspijos šoniplaukos Baltijos regione: nišos pokyčiai ir funkcinis palyginimas su vietinėmis rūšimis

Projekto vadovai: dr. Denis Copilaş-Ciocianu

Projekto trukmė: 2020–2022 m.

Biologinės invazijos yra viena iš pagrindinių bioįvairovės nykimo priežasčių. Žmogaus įsikišimas sudarė prielaidas itin adaptyvių Ponto-Kaspijos vėžiagyvių – šoniplaukų – invazijoms į Europos vandenis. Siekiant pažaboti besitęsiantį šių gyvūnų plitimą ir sumažinti žalingą poveikį vietinėms rūšims būtina skubiai imtis priemonių. Deja, tai nėra paprasta, nes šių invazijų sėkmę lemiantys veiksniai vis dar nėra iki galo suprasti. Dažniausiai kaltė tiesiog suverčiama dideliam vislumui ir ekologiniam plastiškumui, tačiau invazijos procesas yra daugialypis, o apie invazyvumą lemiančias šoniplaukų genomines ir funkcines ypatybes žinoma mažai. Be to, nėra žinoma, ar invaziniame areale jų ekologinės nišos išsiplėtė ar pasislinko, dėl ko sunku prognozuoti jų ilgalaikį išgyvenimą, plitimą ir ekologinius poveikius. Baltijos regionas yra ideali vieta šiems klausimams tirti, nes XX a. 7-ajame dešimtmetyje čia buvo Ponto-Kaspijos vėžiagyvių introdukcijos centras ir todėl dabar čia yra įsitvirtinusi filogenetiškai įvairi, vietinių ir svetimkraščių rūšių, šoniplaukų sąranka. Vykdant projektą numatoma, taikant daugiadisciplinį požiūrį ir atliekant vidurūšinius bei tarprūšinius palyginimus, patikrinti hipotezes apie nišos pokyčius naujai užimtose buveinėse bei invazijos sėkmę lemiančias genomines ir funkcines ypatybes. Sisteminiai tyrimai bus pagrįsti fizinės ir trofinės nišų, genetine, metaboline ir morfologine analizėmis panaudojant modernius (naujos kartos ir įprastinė DNR sekoskaita, stabiliųjų izotopų analizė) bei laiko patikrintus (metabolizmo greičio matavimas, morfometrinė ir žarnyno turinio analizės) metodus. Tokio integracinio tyrimo rezultatai leis tiksliau prognozuoti rūšių polinkį į invazyvumą, svetimkraščių rūšių išgyvenimą bei vietinių rūšių išnykimo grėsmę, todėl bus reikšmingas įvairiapusės informacijos indėlis į invazijų valdymą ir bioįvairovės puoselėjimą.

Sarcocystis rūšių molekulinės identifikacijos plėšrūnų ir vandens mėginiuose tyrimas

Projekto vadovai: (HP) dr. Dalius Butkauskas

Projekto trukmė: 2020–2022 m.

Dieninių plėšriųjų paukščių hemoproteidinius parazitus platinančių pernešėjų nustatymas

Projekto vadovai: dr. Dovilė Bukauskaitė

Projekto trukmė: 2020–2022 m.

Kraujo parazitai, priklausantys Haemoproteus (Haemoproteidae, Apicomplexa) genčiai, yra plačiai visame pasaulyje paplitę parazitai, užkrečiantys sausumos paukščius. Ilgą laiką buvo manoma, kad šie patogenai yra beveik nekenksmingi savo šeimininkams (paukščiams), todėl parazitologija, ornitologija ir veterinarinė medicina jiems neskyrė reikiamo dėmesio. Tačiau naujausi molekuliniai tyrimai parodė, kad šie parazitai gali nužudyti kraujasiurbius vabzdžius bei sukelti sunkias ar net mirtinas paukščių ligas, ypač jei apsigyvena prie jų neprisitaikiusiuose šeimininkuose (paukščiuose). Todėl būtina išsamiau ištirti šių infekcijų pernešėjus ir jų plitimą. Nors Haemoproteus infekcijųpaplitimas dieniniuose plėšriuosiuose paukščiuose (Accipitriformes) dažnai yra didelis, tačiau dėl šių paukščių santykinio retumo lyginant su žvirbliniais paukščiais bei sunkumų juos sugaunant (jie vengia žmonių) šių infekcijų platinimas nebuvo tyrinėjamas ir jų pernešėjai nebuvo identifikuoti. Tai rodo, kad egzistuoja spraga mūsų žiniose apie hemoproteidinių parazitų infekcijų dieniniuose plėšriuosiuose paukščiuose, kuriems priklauso daugelis rūšių, laikomų nykstančiomis ir saugomomis pasauliniu mastu, epidemiologiją. Šio projekto tikslas – nustatyti pernešėjų rūšis, kuriose vyksta hemoproteidinių parazitų pilnas sporogoninis vystymasis ir perneša juos dieniniams plėšriesiems paukščiams. Siekiant šio tikslo, bus pasitelktos jungtinės parazitologų, molekulinės biologijos ekspertų, entomologų ir ornitologų pajėgos. Dieninių plėšriųjų paukščių kraujo mėginių ėmimas lauko sąlygomis perėjimo ir sezoninių migracijų metu bus derinamas su laukinėje gamtoje sugautų Culicoides genties mašalų tyrimais bei laboratorijoje auginamų Culicoides rūšių eksperimentiniais tyrimais. Ypač svarbu bus sujungti mūsų laboratorijose sukurtus, aprašytus ir ištobulintus molekulinius, mikroskopinius ir eksperimentinius protokolus. Šis tyrimas pirmą kartą nustatys dieninių plėšriųjų paukščių hemoproteidinių parazitų galimus pernešėjus ir sporogonijos būdus bei padės geriau suprasti šių patogenų įvairovę. Svarbi šio projekto dalis – jaunųjų tyrėjų (doktorantų ir magistrantų) rengimas

Smulkiųjų žinduolių parazitų bendrijų ir žarnyno mikrobiotos struktūra bei jų reguliacija

Projekto vadovai: Asta Križanauskienė

Projekto trukmė: 2017–2020 m.

Šeimininkas, jo parazitai ir mikrobiota koevoliucijos eigoje susiformavo kaip sudėtinga sistema, kurios visi komponentai atlieka svarbų vaidmenį, veikdami vienas kitą ir stengdamiesi išlaikyti homeostazę. Šią daugiakomponentę sistemą nuolatos veikia įvairūs veiksniai, kurie sąlygoja parazitų bendrijų ir mikrobiotos struktūrą bei jų pokyčius. Šių veiksnių įvertinimas ir reguliacijos mechanizmų išaiškinimas yra būtini šios sistemos funkcionavimo gamtinėse populiacijose suvokimui, taip pat identifikuojant ir valdant epizootijas bei žmonėms pavojingas zoonozes.

Šio projekto tikslas yra išaiškinti veiksnius lemiančius parazitų bendrijų ir žarnyno mikrobiotos struktūrą ir jos reguliacijos mechanizmus smulkiųjų žinduolių gamtinėse populiacijose.

Numatomais tyrimais sieksime 1) ištirti smulkiųjų žinduolių parazitų bendrijų ir žarnyno mikrobiotos rūšinę sudėtį bei nustatyti užkrėtimo parazitais intensyvumą bei įvertinti jų genetinę įvairovę; 2) įvertinti parazitų bendrijų ir žarnyno mikrobiotos struktūrą lemiančius veiksnius ir reguliacijos mechanizmus: aplinkos (buveinės, mitybinė bazė ir mityba, sezoniškumas), populiacinius (šeimininkų bendrijų rūšinė sudėtis, gausumas, amžinė, lytinė struktūra, genealogija), genetinius-evoliucinius (filogenija, populiacijų genetinė struktūra); 3) atlikti veiksnių poveikio ir reguliacijos mechanizmų parazitų bendrijoms ir žarnyno mikrobiotai lyginamąją analizę; 4) nustatyti potencialiai pavojingų žmogui ir naminiams gyvūnams zoonozių sukėlėjus bei identifikuoti svarbiausius jų rezervuarinius šeimininkus, išaiškinti šeimininkų bendrijas, kuriose tikimybė sėkmingam ligų įsitvirtinimui ir plitimui yra didžiausia.

Holoceno paleoaplinkos rekonstrukcija ir klimato dinamikos tyrimai: erdvinis ir chronologinis kontekstas

Projekto vadovai: dr. Miglė Stančikaitė

Projekto trukmė: 2017–2020 m.

Holoceno paleoaplinkos ir paleoklimato tyrimai suteikia galimybę pažvelgti į klimato ir aplinkos pokyčius chronologinėje perspektyvoje. Nors šiaurės Atlanto regione ir daugėja naujų tyrimų, pateikiančių įvairios informacijos tolimesnėms interpretacijoms ir apibendrinimams, ryčiau išsidėsčiusi teritorijos kontinentinė dalis vis dar lieka gana menkai tirta Holoceno paleo-istorijos atžvilgiu, kadangi dauguma senesnių duomenų šiandienos reikalavimų kontekste yra pasenę.

Praeities gamtinės aplinkos ir klimato pokyčių charakterizavimas yra ypač svarbus ateities klimato kaitos prognozėms. Eilė detalių rekonstrukcijų, atliktų praeitame dešimtmetyje, ženkliai praplėtė mūsų žinias apie holoceno laikotarpio gamtinės aplinkos ir klimato raidos istoriją. Nepaisant to, detalūs tyrimai atskleidė, kad tam tikrų pokyčių erdvinė ir laiko išraiška išlieka prieštaringos. Visuotinai pripažinta, kad regionai, esantys tranzitinėse zonose tarp okeaninio ir kontinentinio klimato arba perėjime tarp augalijos bendrijų zonų, yra daug jautresni klimato ir aplinkos pokyčiams tuo sudarydami palankią dirvą paleo-įvykių identifikacijai ir charakteristikai. Tokiu būdu, detalūs kompleksiniai gamtinių nuosėdų archyvų tyrimai, planuojami vakarų-rytų krypties gradiente, apimantys Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, šiaurinę Lenkiją, Lietuvą ir Baltarusiją, įgalins ypač detalią holoceno laikotarpio klimato ir gamtinės aplinkos raidos analizę erdvėje ir laike.

Projekto tikslas: Atliekant detalius kompleksinius nuosėdų archyvų tyrimus išilgai okeaninio-kontinentinio klimato bei borealinės-nemoralinės augalijos kaitos zonų V-R gradiento įvertinti holoceno gamtinės aplinkos ir klimato pokyčių dinamiką.

Spręsdami šią problemą planuojame atlikti detalius multidisciplininius ežerinių nuosėdų pjūvių tyrimus holoceno gamtinių sąlygų ir klimato pokyčių patikimam atkūrimui Kaliningrado-Š. Lenkijos-Lietuvos-Baltarusijos gradiente. Projektas bus vykdomas koreliuojant žiedadulkių, diatomėjų, chironomidų, augalų makroliekanų tyrimų duomenis su geocheminiais, organinės nuosėdų sudėties, dalelių dydžio, mineralų įmagnetinimo bei 14C izotopų tyrimais. Numatoma a) išnagrinėti Holoceno laikotarpio augalijos raidos dėsningumus išilgai V-R gradiento, išryškinant vietinių ir regioninių pokyčių pobūdį; b) charakterizuoti nuosėdų sedimentacijos pobūdį skirtingais klimatinio rėžimo laikotarpiais; c) atlikti holoceno laikotarpio klimato kaitos studijas, remiantis chironomidų analizės duomenimis; d) remiantis naujai nustatyta chronologine seka atlikti užfiksuotų gamtinių bei klimatinių įvykių bei pokyčių, registruotų regioniniu ir globaliu mastu, koreliaciją; e) įvertinti sąsajas tarp regione nustatytų klimatinių pokyčių ir svyravimų užfiksuotų Šiaurės Atlanto įtakos zonoje.

Manome, kad labai svarbu pagilinti žinias susijusias su aplinkos istorija bei klimato dinamika, kas leis geriau suvokti tiek regioninę, tiek globalią jų evoliuciją ateityje.

Skirtingų stresorių tipų toksiškumo vandens organizmams vertinimas

Projekto vadovai: dr. Laura Butrimavičienė

Projekto trukmė: 2017 - 2020 m.

Šio projekto metu bus įvertintas skirtingų stresorių tipų (cheminių ir fizikinio) toksiškumas įvairiems vandens organizmams skirtingose vystymosi stadijose. Pagrindinis projekto tikslas – laboratorinėmis sąlygomis nustatyti skirtingos sudėties ir kilmės cheminių ir fizikinio stresorių sukeltą biologinių efektų toksikologinį reikšmingumą vandens organizmuose ir jų atsistatymą pašalinus stresorius. Projekte bus nagrinėjami šie reiškiniai: a) cheminiai stresoriai aplinkoje realiomis koncentracijomis sukelia toksikologiškai reikšmingus efektus; b) aplinkoje nustatomas antropogeninės kilmės fizikinio stresoriaus poveikis organizmams ir sukeliami biologiniai efektai; c) organizmų atsistatymas pašalinus stresorius.

Eksperimentiniai tyrimai bus atliekami su keliomis skirtingų vystymosi stadijų gėlavandenėmis ir jūrinėmis organizmų rūšimis (žuvys, moliuskai). Stresorių toksiškumui vertinti bus pritaikytas sisteminis vertinimas, t.y. sukelti efektai bus vertinami nuo subląstelinio iki organizmo lygmens. Tyrimuose bus taikomas platus biožymenų spektras: citogenetiniai, biocheminiai, citologiniai ir fiziologiniai biožymenys. Kaip aplinkos streso indikatorius bus apskaičiuotas integruotas biožymenų atsakas, kuris yra svarbus ir naudingas vertinant ekologinę riziką bei gali būti taikomas aplinkos apsaugos valdyme.

Elniniuose ir galvijuose aptinkamų Sarcocystis genties parazitų įvairovės tyrimai

Projekto vadovai: dr. Petras Prakas

Projekto trukmė: 2017–2020 m.

Projekto tikslas – nustatyti Lietuvos elniniuose (Cervidae) ir galvijuose aptinkamų Sarcocystis genties parazitų (Apicomplexa: Sarcocystidae) paplitimą ir rūšinę įvairovę. Kai kurios Sarcocystis rūšys yra patogeninės žmogui, naminiams bei laukiniams gyvūnams. Žmonės gali užsikrėsti Sarcocystis parazitais valgant termiškai neapdorotą jautieną ir kiaulieną, tačiau neatmetama galimybė, kad galimas užsikrėtimas ir per elninių mėsos vartojimą. Elniniuose Sarcocystis parazitų rūšinė sudėtis, paplitimas, specifiškumas šeimininkui, vidurūšinė įvairovė nėra pilnai žinoma. Registruotas aukštas  (~90%) Lietuvoje auginamų galvijų užsikrėtimas Sarcocystis cistomis, tačiau iki šiol Lietuvoje galvijuose rūšinė parazitų įvairovė nebuvo tirta. Atliekant suplanuotus morfologinius ir molekulinius tyrimus, natūraliai Lietuvoje paplitusių stirnų, tauriųjų elnių, briedžių Sarcocystis infekcijos parametrai bus lyginami su aptvaruose veisiamų dėmėtų elnių ir danielių; bus nustatytas Sarcocystis spp., aptinkamų elniniuose filogenetinis giminingumas žmogui patogeninėms rūšims; aprašytos naujos mokslui rūšys; gautos naujos žinios apie Sarcocystisparazituojančių elniniuose rūšinę sudėtį, paplitimą ir gausumą, specifiškumą tarpiniam šeimininkui, nustatyti vidurūšinio genetinio kintamumo dėsningumai; bus siekiama sukurti santykinai pigią, greitą ir tikslią molekuliniais metodais pagrįstą Sarcocystis rūšių identifikavimo metodiką galvijų mėsoje taip pat bus įvertintas šių parazitų rūšinis pasiskirstymas Lietuvos galvijuose.

Bakteriofagų vaidmuo reguliuojant azoto apykaitą melsvabakterėse: nuo ląstelių iki bendrijos

Projekto vadovai: dr. Sigitas Šulčius

Projekto trukmė: 2017–2020 m.

Siūlinės azotą fiksuojančios melsvabakterės vaidina svarbų vaidmenį azoto apykaitoje Baltijos jūroje. Tikėtina, jog virusai, infekuojantys tokias melsvabakteres, taip pat reikšmingai įtakoja šiuos procesus. Tačiau, iki šiol virusų poveikis fiksuoto azoto apykaitoje nėra deramai įvertintas. Nėra žinių apie tai, kaip virusų infekcija įtakoja azoto fiksaciją ir azoto junginių išskyrimą į aplinką bei su tuo susijusius heterotrofinių bakterijų ir dumblių augimo pokyčius. Tai lemia nepakankamą tyrėjų supratimą apie Baltijos jūros mitybinio tinklo ir vandens „žydėjimų“ kaitą bei neleidžia tobulinti ekosistemos modelių, kuriais remiasi maistmedžiagių patekimo į Baltijos jūrą valdymas. Todėl įgyvendinant šį projektą bus siekiama nustatyti virusų vaidmenį fiksuoto azoto metabolizmui melsvabakterėse ir kiekybiškai įvertinti su ląstelės lize susijusių ir į aplinką išskirtų azoto junginių įtakotus ko-egzistuojančios bendrijos pokyčius. Tai bus atliekama naudojant laboratorinius eksperimentus ir pasitelkiant transkriptominius, metabolominius, stabiliųjų izotopų ir cheminės analizės metodus. Rezultatai atskleis kaip virusų įtakojami procesai ląstelės (genų ekspresijos pokyčiai) ir populiacijos (augimo sustabdymas, lizė) lygmenyse įtakoja ekologiškai svarbius siūlinių melsvabakterių vykdomus procesus (t.y. azoto fiksacija ir išskyrimas) Baltijos jūroje.

Natūralių kraujo parazitų pernešėjų nustatymas

Projekto vadovai: dr. Rasa Bernotienė

Projekto trukmė: 2017 - 2020 m.

Paukščių kraujo parazitai (Haemosporida ir Trypanosomatida) yra plačiai paplitę Europoje, dažnai sukelia paukščių ligas, tačiau jų pernešėjai nėra pakankamai ištirti. Jautrūs PGR metodai yra taikomi pernešėjų tyrimuose ir gali paspartinti parazitų - kraujasiurbių vabzdžių tarpusavio ryšių išaiškinimą, tačiau vien tik PGR metodas neleidžia atskirti invazinių ir neinvazinių parazito stadijų. Invazinių parazito stadijų nustatymas yra būtinas norint įrodyti, kad vabzdžiai, kuriuose PGR metodu buvo aptikti parazitai, gali pernešti infekcijas. Pagrindinė projekto idėja – nustatyti plačiai paplitusių paukščių kraujo parazitų genetinių linijų natūralius pernešėjus ir parazito-pernešėjo sąveikas pernešėjo stadijoje glaudžiai naudojant tradicinius (mikroskopija) ir molekulinius (PGR) tyrimo metodus.

Spygliuočių miškų grybų taksonominio identiteto, ekologijos ir paplitimo nustatymas

Projekto vadovai: dr. Jurga Motiejūnaitė

Projekto trukmė: 2017–2020 m.

Projekte numatoma kombinuotų metodų (morfologinių, ekologinių ir molekulinių (įskaitant barkodavimą ir naujos kartos sekoskaitą)) pagalba nustatyti būdingos spygliuočių miškams mikobiotos struktūrą, patikslinti skirtingoms ekologinėms ir trofinėms grupėms priklausančių rūšių identitetą ir filogenetinę poziciją bei išaiškinti jų paplitimo ir funkcionavimo ypatumus. Numatomi projekto rezultatai leis tiksliau atskleisti mikobiotos struktūrą spygliuočių miškuose, kurie yra itin svarbūs Lietuvai tiek ekologiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Projektas suteiks esminių žinių reikalingų šalies biologinės įvairovės apsaugai ir nykimo sustabdymui (ypač žinios apie retas ir saugomas rūšis), miškotvarkai ir miško sanitarijai (žinios apie medžių patogenus ir endofitus). Bus patikslintas kai kurių mažiau žinomų  rūšių identitetas ir taksonominė pozicija bei filogenetiniai ryšiai, sukaupta patikima informacija pagrįsta tiek molekuliniais, tiek morfologiniais ir ekologiniais duomenimis. Numatyti metagenominiai tyrimai atskleis grybų įvairovę pušynų dirvožemiuose skirtingo amžiaus ir miškotvarkos intensyvumo bei  klimatiniame gradiente.

Universalūs priešvirusiniai junginiai: kūrimas, atranka ir mechanizmo tyrimas (UNAVIR_KARMA)

Projekto vadovai: doc. dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2014 - 2016 m.

Morfologinės ir litologinės anomalijos nerijos krante

Projekto vadovai: dr. Gintautas Žilinskas

Projekto trukmė: 2014–2016 m.

Plėviasparnių vabzdžių mitybiniai tinklai ir ekosistemos funkcijos miške ir kirtavietėje

Projekto vadovai: dr. Ana Budrienė

Projekto trukmė: 2016 m.

Kraujasiurbių vabzdžių pernešamų mišrių kraujo infekcijų vystymosi ir poveikio šeimininkui tyrimai.

Projekto vadovai: dr. Vaidas Palinauskas

Projekto trukmė: 2015–2018 m.

Parazitinių pirmuonių virulentiškumo mechanizmai

Projekto vadovai: habil. dr. Gediminas Valkiūnas

Projekto trukmė: 2015–2018 m.

Parazitinių plokščiųjų helmintų specifiškumo ir rūšių formavimosi sąsajos su galimų šeimininkų įvairove

Projekto vadovai: dr. Virmantas Stunžėnas

Projekto trukmė: 2015–2018 m.

Nanodalelių ir sunkiųjų metalų toksiškumo mechanizmų tyrimas žuvims ontogenezėje

Projekto vadovai: dr. Nijolė Kazlauskienė

Projekto trukmė: 2015–2018 m.

Doktorantūros studijų plėtra

Projekto vadovai: Dr. Jurgita Sorokaitė

Projekto trukmė: 2016 m.

Aplinkos genotoksiškumo tyrimai paskandinto Baltijos jūroje cheminio ginklo zonose (GENOTOX)

Projekto vadovai: habil. dr. Janina Baršienė

Projekto trukmė: 2012 - 2014 m.

Spygliuočių patogenų molekulinis identifikavimas UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje (NERIJOS PŪŠŲ FITO)

Projekto vadovai: dr. Deividas Valiūnas

Projekto trukmė: 2013 - 2015 m.

Siurbikių gyvenimo ciklų evoliucijos ir filogenijos analizė molekuliniais ir kariologiniais metodais (FLUKE)

Projekto vadovai: dr. Romualda Petkevičiūtė

Projekto trukmė: 2013 - 2015 m.

Žąsiniuose paukščiuose aptinkamų Sarcocystis genties parazitų tyrimai (SARCOCYSTIS)

Projekto vadovai: dr. Petras Prakas

Projekto trukmė: 2013 - 2015 m.

Persistentinių teršalų poveikio vandens ekosistemai komplesiniai tyrimai ir modeliavimas (TERŠALAI)

Projekto vadovai: dr. Nijolė Kazlauskienė

Projekto trukmė: 2012 - 2014 m.

Solidago genties rūšių ir biotipų įvairovė, gausos reguliavimas ir panaudojimas (SOLIDAGO)

Projekto vadovai: dr. Jolita Radušienė

Projekto trukmė: 2013 - 2015 m.

Žudymo ir atsparumo ryšys Saccharomyces cerevisiae K2 kilerinės sistemos funkcionavime (ŽARA)

Projekto vadovai: doc. dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2013 - 2015 m.

Glacigeninių darinių, susidariusių deglaciacijos proceso metu, sedimentacijos sąlygų nustatymas (LEDYNAI)

Projekto vadovai: habil. dr. Valentinas Baltrūnas

Projekto trukmė: 2011 - 2012 m.

Prekambro uolienų sritys ir aktyvios tektoninės ribos apie Baltijos jūrą ir šalia jos (PREKAMBRAS)

Projekto vadovai: dr. Gražina Skridlaitė

Projekto trukmė: 2011 - 2012 m.

Potencialių fitoplazmų patogenezės faktorių-fosfolipazių charakterizavimas (FITOPLAZMA)

Projekto vadovai:

Projekto trukmė: 2011 - 2012 m.

Gravitacijos reikšmė augalų reakcijoms į ultravioletą-A ir mėlyną šviesą (GRAVIRUM)

Projekto vadovai: dr. Danguolė Raklevičienė

Projekto trukmė: 2011 - 2012 m.

Porinio česnako (Allium scorodoprasum L.) citotipų paplitimo Lietuvoje ekologinės savybės (ČESNAKAS)

Projekto vadovai: dr. Birutė Karpavičienė

Projekto trukmė: 2011 - 2012 m.

Sisteminis jautrumą K2 toksinui moduliuojančių S. cerevisiae genetinių faktorių identifikavimas (TOKSINAS)

Projekto vadovai: doc. dr. Elena Servienė

Projekto trukmė: 2011 - 2012 m.

Rūšies prisitaikymo antropogeninei aplinkai įtaka jos populiacijų genetinei įvairovei (SINANTROPAI)

Projekto vadovai: dr. Eduardas Budrys

Projekto trukmė: 2011 - 2012 m.

Eglės patrauklumą žievėgraužiui tipografui lemiančių metabolitų dinamika ir ją įtakojantys veiksniai (EGLĖ)

Projekto vadovai: dr. Vidmantas Karalius , prof. habil. dr. Vincas Būda

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Kuojos (Rutilus rutilus) žarnyno mikrobiota ir jos kaita dėl upių taršos poveikio (KUOJA)

Projekto vadovai: dr. Vesta Skrodenytė-Arbačiauskienė

Projekto trukmė: 2011 - 2012 m.

Dafnijų sezoninių fenotipų biocheminiai-proteominiai tyrimai ir jų panaudojimas taršos indikacijai (SEZOFEN)

Projekto vadovai: Prof., dr. Kęstutis Arbačiauskas

Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Abiotinių veiksnių įtaka paprastojo kadagio α-pineno enantiomerų paplitimui (KADAGYS)

Projekto vadovai: dr. Kristina Ložienė

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Parazitinio grybo Chondrostereum purpureum panaudojimas lapuočių medžių atžėlimo kontrolei (BIOCHON)

Projekto vadovai: dr. Vaidotas Lygis

Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Lašišos ir šlakio subpopuliacijų adaptacijos lokaliose sąlygose priklausomybė nuo genotipo (LAŠIŠA)

Projekto vadovai: dr. Saulius Stakėnas

Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Rytų Europos lygumos įtaka pleistocene apledėjusių Europos regionų biotos elementų formavimuisi (LYGUMA)

Projekto vadovai: habil. dr. Vytautas Kontrimavičius

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Kraštovaizdžio fragmentacijos įtaka vabzdžių-apdulkintojų ir entomofagų genetinei įvairovei (FRAGILEGEN)

Projekto vadovai: dr. Eduardas Budrys

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Lietuvos kvartero paleoklimatinių įvykių chronologija ir tarpregioninė koreliacija (KVARTERAS)

Projekto vadovai: dr. Vaida Šeirienė

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Vilniaus miesto plėtros ypatumai Rytų Lietuvos probleminio regiono kontekste (PLĖTRA)

Projekto vadovai: dr. Donatas Burneika

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Dvigeldžiuose moliuskuose ir žuvyse parazituojančių siurbikių molekulinė identifikacija ir gyvenimo ciklai (SIURBIKĖS)

Projekto vadovai: dr. Virmantas Stunžėnas

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Aplinkos geno-citotoksiškumo tyrimai jūrinėje hidrosistemoje „Atlantas-Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ (GENCITOX)

Projekto vadovai: habil. dr. Janina Baršienė

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Prioritetinių sunkiųjų metalų subletalaus poveikio ypatumų vandens gyvūnų elgsenai tyrimai (ELGSENA)

Projekto vadovai: dr. Nijolė Kazlauskienė

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.

Jonažolių vaistinės žaliavos kokybės modeliavimas abiotinių ir biotinių veiksnių įtakoje (HYPERICUM)

Projekto vadovai: dr. Jolita Radušienė

 Projekto trukmė: 2010 - 2011 m.