Podoktorantūros stažuotės

Smulkiųjų ir upinių mašalų rūšių, dalyvaujančių hemosporidinių parazitų transmisijoje, nustatymas

Projekto vadovai: prof., habil. dr. Sigitas Podėnas

Stažuotoja: dr. Rita Žiegytė

Stažuotės trukmė: 2017–2020

Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3- LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Nors pasaulyje kraujasiurbių smulkiųjų (Culicoides) ir upinių mašalų (Simuliidae) rūšių įvairovė yra didžiulė (apie 3000) – žinoma tik keliasdešimt rūšių, dalyvaujančių hemosporidinių infekcijų transmisijoje. Minėti mašalai vis dar vieni mažiausiai ištirtų hemosporidinių parazitų pernešėjų.

Manome, kad hemosporidinių parazitų transmisijoje dalyvauja dar nežinomos smulkiųjų ir upinių mašalų rūšys. Mes nustatysime ornitofilines mašalų rūšis ir atliksime eksperimentinius Haemoproteus ir Leucocytozoon parazitų sporogonijos tyrimus.

Pagrindinis projekto tikslas – išmokti identifikuoti ornitofilinių kraujasiurbių smulkiųjų ir upinių mašalų rūšis, kuriose vyksta hemosporidinių parazitų sporogonija.

Projekto uždavinys: nustatyti ornitofilines smulkiųjų ir upinių mašalų rūšis, jų užsikrėtimą Haemoproteus ir Leucocytozoon parazitais bei galimybę platinti šias infekcijas.

Veiklos:

1. Nustatyti ornitofilinius smulkiuosius ir upinius mašalus bei jų užsikrėtimą Haemoproteus ir Leucocytozoon genčių parazitais.

2. Atlikti ornitofilinių smulkiųjų ir upinių mašalų rūšių nustatymą bei Haemoproteus ir Leucocytozoon parazitų sporogonijos tyrimo eksperimentus identifikuotose mašalų rūšyse.

Tyrimams atlikti naudosime tradicinius taksonominius, parazitologijos ir molekulinius tyrimo metodus (mikroskopija, PGR, sekos kaita, filogenetinė analizė).

Gauti rezultatai suteiks naujų žinių apie Haemoproteus ir Leucocytozoon parazitų sukeliamų infekcijų pernešėjų rūšis ir transmisiją gamtoje. Pirmą kartą atliksime vienų ekonomiškai žalingiausių – upinių mašalų tyrimus dėl jų reikšmės platinant Leucocytozoon genties parazitus Lietuvoje. Tyrimo išvados padės prognozuoti smulkiųjų ir upinių mašalų pernešamų paukščių hemosporidiozių plitimą gamtoje, suprasti sukeltų susirgimų epidemiologiją bei kurti prevencijos priemones, kontroliuojančias infekcijų plitimą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Stažuotojai bus suteikta galimybė ugdyti mokslines kompetencijas tiriant hemosporidinių infekcijų pernešėjus.

Saulės spinduliuotės ciklų ir okeaninių įvykių įtaka augalijos dinamikai poledynmečiu

Projekto vadovai: dr. Miglė Stančikaitė

Stažuotojas: dr. Andrej Spiridonov

Stažuotės trukmė: 2017–2020

Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3- LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Projekto metu bus nagrinėjama ir matematiškai testuojama Saulės spinduliuotės intensyvumo bei vandenynų cirkuliacijos pokyčių klimatinė įtaka ilgalaikei augalijos dinamikai. Vėlyvojo pleistoceno ir holoceno epochos Lietuvos ir kitų artimų kraštų pjūviai sudaro didelį bei puikiai datuotą duomenų masyvą, savyje talpinantį informaciją apie biotos pokyčius stebimus pasibaigus paskutiniajam kvartero apledėjimui. Šis detalus duomenų šaltinis bus palygintas su pasaulinėmis ilgalaikio Saulės aktyvumo paleo-indikatorių (radioaktyvios anglies ir berilio) laiko eilutėmis naudojantis pažangiais spektrinės analizės metodais. Darbo metu bus išaiškinta koks yra Saulės spinduliuotės pokyčių poveikis biotai bei šio poveikio ilgalaikės priklausomybės nuo kitų klimatinių bei biotinių sąlygų. Natūralios klimato kaitos mechanizmų supratimas ir jų poveikio augalijai įvertinimas yra būtinas žingsnis norint turėti realistišką klimatinės sistemos modelį bei ateityje prognozuoti klimato pokyčių padarinius, atskiriant gamtinius bei žmonių nulemtus pokyčius.

Paukščių hemosporidinių parazitų molekulinis apibūdinimas ir jų pernešėjų nustatymas

Projekto vadovai: habil. dr. Gediminas Valkiūnas

Stažuotoja: dr. Carolina Romeiro Fernandes Chagas

Stažuotės trukmė: 2017–2020

Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3- LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ 

Projektas siekia gauti naujų žinių apie kosmopolitinių paukščių hemosporidinių infekcijų diagnozavimą bei transmisiją. Šie parazitai kenkia tiek paukščių, tiek dvisparnių vabzdžių sveikatai, tačiau yra nepakankamai ištirti. Svarbu paminėti, kad kai kurios hemosporidijų rūšys (pvz.: Plasmodium relictum genetinė linija pGRW4) yra aktyviai pernešamos tropiniuose regionuose, įskaitant Braziliją, o dabar plinta ir Europoje. Tai rodo globalią šių parazitų tyrimų svarbą. Podoktorantūros stažuotoja yra įvaldžiusi paukščių hemosporidijų tyrimo metodus paremtus polimerazės grandininės reakcijomis (PGR) naudojant citochromo b (cytb) sekų fragmentus, tačiau nėra naudojusi kitokių molekulinių žymenų hemosporidinių parazitų molekuliniam apibūdinimui, taksonomijos ar pernešėjų tyrimuose. Stažuotojos kvalifikacija šiais klausimais bus patobulinta. Gautos naujos žinios prisidės prie paukščių parazitologinių tyrimų Lietuvoje ir Europoje. Šis projektas, tai unikali galimybė pritraukti jauną tyrėją iš Brazilijos į Lietuvos laboratoriją, kuri yra pripažinta dėl darbų su paukščių hemosporidijomis.