Mikrovirusų paplitimas epideminėse ir poepideminėse uosių džiūties sukėlėjo Chalara fraxinea populiacijose ir šių virusų panaudojimo galimybės džiūties biologinei kontrolei

Projekto vadovai: dr. Vaidotas Lygis

Projekto trukmė: 2014–2016 m.

Mikovirusų paplitimas epideminėse ir poepideminėse uosių džiūties sukėlėjo Chalara fraxinea populiacijose ir šių virusų panaudojimo galimybės džiūties biologinei kontrolei (CONTROLDIEBACK)

Projekto vadovai: dr. Vaidotas Lygis

 

Projekto partneriai: Gamtos tyrimų centras (Paramos gavėjas) ir Šveicarijos federalinis miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų institutas (Swiss Federal Institute for Forest, Snow and Landscape Research (WSL))

Projekto trukmė: 2012 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d.

Projekto vertė:   627 106,00 EUR (758 414,00 CHF)

ĮVADAS

Aukšliagrybis Chalara fraxinea (lytinė stadija – Hymenoscyphus fraxineus; ankstesnis pavadinimas – H. pseudoalbidus) yra palyginti neseniai identifikuotas, iš Tolimųjų Rytų atkeliavęs, ir masinę uosynų džiūtį Europoje sukėlęs invazinis patogenas. Liga pirmiausia pastebėta apie 1995-uosius metus rytų Lenkijoje ir Lietuvoje, ir nuo to laiko ji išplito visame žemyne. Nepaisant miško apsaugos specialistų, miškininkų bei mokslo visuomenės pastangų ligą suvaldyti, per pastarąjį dešimtmetį uosių džiūtis Europoje pasiekė pandeminį lygį. Nuo pirmojo pranešimo apie pastebėtus uosių džiūvimo požymius 1992 metais Lenkijoje, šis reiškinys jau užregistruotas daugiau kaip trisdešimtyje Europos šalių. Uosynus pažeidžiantis patogeninis grybas pirmą kartą buvo aprašytas lenkų mokslininko T. Kowalski 2006 metais (kaip C. fraxinea).

Dėl šio mikroskopinio organizmo keliamos grėsmės uosiams, 2007 metais jis buvo įtrauktas į EPPO (Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos) įspėjamąjį sąrašą “Alert List” (galimai pavojingų (nekarantininių), galinčių kelti fitosanitarinį pavojų visam EPPO regionui, rūšių sąrašas) bei NAPPO (Šiaurės Amerikos augalų apsaugos organizacijos) fitosanitarinės apsaugos įspėjamąjį sąrašą. Tuo tarpu paprastasis uosis (Fraxinus excelsior) kai kuriose Europos šalyse jau pripažintas saugotinu; pavyzdžiui, Švedijoje jis yra įtrauktas į šalies Raudonąją Knygą kaip sparčiai nykstanti rūšis.

APIE PROJEKTĄ

Paprastojo uosio džiūtis Europoje tęsiasi jau beveik du dešimtmečius (Lietuvoje - daugiau kaip penkiolika metų), tačiau racionalių kovos priemonių su šia liga iki šiol nerasta; visiškai neaiškios ir uosio, kaip miško medžio, auginimo perspektyvos. Patogeninio grybo Hymenoscyphus fraxineus sukelta liga mūsų šalyje ir kaimyninėse valstybėse jau yra įgavusi chronišką pobūdį (poepideminė džiūties fazė); praktiškai nebeliko nė vieno nepažeisto medyno, serga tiek seni, tiek jauni medžiai. Šveicarijoje liga pirmiausia pasireiškė 2008 m. šiaurės vakarinėje šalies dalyje, iš kur greitai ėmė plisti į kitus regionus. Daugelyje jų šiuo metu fiksuojama epideminė džiūties fazė (kalnuotose vietovėse ligos plitimas vyksta lėčiau dėl natūralių fizinių barjerų).

Mikovirusai aptinkami praktiškai visose augalams patogeniškų grybų taksonominėse grupėse, taigi egzistuoja reali galimybė jų aptikti ir H. fraxineus organizme. Kai kurie mikovirusai sukelia juos nešiojančių grybų ligas, silpninančias pastarųjų virulentiškumą (agresyvumą), todėl gali būti panaudojami grybinių patogenų sukeliamų ligų biologinei kontrolei. Siekiant sukurti ir išbandyti naujus kovos su šia niokojančia uosių liga būdus, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos mokslininkai, kartu su partneriais iš Šveicarijos federalinio miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų instituto (WSL), inicijavo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis finansuojamą projektą „CONTROLDIEBACK“.

 

Pagrindinis šio projekto tikslas - ištirti uosių džiūties sukėlėjo, patogeninio grybo Hymenoscyphus fraxineus lietuviškų ir šveicariškų populiacijų biologines bei ekologines savybes, grybui žalingų mikovirusų pasireiškimą patogeno organizme ir sudaryti prielaidas šios pavojingos ligos kontrolei visos Europos mastu.

Projekto uždaviniai:

  1. ištirti lietuviškos (poepideminės) bei šveicariškos (epideminės) kilmės H. fraxineus populiacijų genetinę įvairovę ir jose surinktų genetiškai skirtingų grybo individų agresyvumą;
  2. nustatyti H. fraxineus parazituojančių mikovirusų paplitimo mastą Lietuvoje ir Šveicarijoje; šiuos virusus charakterizuoti (apibūdinti);
  3. ištirti aptiktų mikovirusų poveikį jų nešiotojui H. fraxineus ir pastarųjų perdavimo tarp atskirų grybo individų galimybes;
  4. dirbtinio medelių (uosiukų) apkrėtimo eksperimentų pagalba įvertinti mikovirusų, kaip uosių džiūties biologinės kontrolės priemonės, potencialą;
  5. užtikrinti projekto viešinimą ir gautų rezultatų sklaidą akademinėje ir plačiojoje visuomenėje.

 

Pagrindiniai tyrimų rezultatai:

  1. Atskleista lietuviškų ir šveicariškų H. fraxineus populiacijų genetinė įvairovė bei struktūra 
  2. Įvertintas Lietuvoje ir Šveicarijoje surinktų H. fraxineus izoliatų virulentiškumas 
  3. H. fraxineus kultūrose aptikti mikovirusai 
  4. Tiriamas mitoviruso HfMV1 pasireiškimo dažnis epideminėse ir poepideminėse H. fraxineus populiacijose
  5. Tiriamas mitoviruso HfMV1 poveikis H. fraxineus 

Tyrimų rezultatų sklaida (plačiau)

Informacinis straipsnis Šveicarijos nacionalinėje spaudoje - laikraštyje „az Limmattaler Zeitung“, interviu forma.

Išvykos projekto vykdymo metu (plačiau)

Dr. Daiva Burokienė stažuotės Šveicarijos Partnerio institute (WSL, Birmensdorfas) metu: atliekami uosių džiūties sukėlėjo Hymenoscyphus fraxineus genetinės įvairovės tyrimai

 

Moksliniai tyrimai finansuojami pagal Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, projekto sutartį Nr. CH-3-ŠMM-01/12.