Anisimovienė-Bunevičiūtė Ona Nijolė

 

Gimė 1944 m. rugsėjo 29 d. Geležūnuose (Prienų r.). 1962 m. baigė Birštono vidurinę mokyklą, 1967 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo vidurinės mokyklos biologijos ir žemės ūkio gamybos pagrindų mokytojos specialybę.

1967–1970 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė, 1970–1973 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. laborantė, 1973–1978 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1978–2000 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, 2001–2010 m. – Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė ir vyriausioji mokslo darbuotoja. 2010–2013 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė ir vyriausioji mokslo darbuotoja, 2014 m. – mokslo darbuotoja.

1974 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „β-indolilacto rūgšties palyginamasis tyrimas sistematiškai tolimuose augaluose“1. 1993 m. nostrifikuota daktare.

Disertaciniame darbe atlikti palyginamieji laisvos ir sujungtos su baltymais β-indolilacto rūgšties (IAR) kiekio tyrimai sausose ir dygstančiose lauko pupų (Vicia faba L.) sėklose bei etioliuotų jų daigų audiniuose ir pelėsinių grybų (Aspergillus niger M1) bei bakterijų Bacillus subtilis 7 ir Bacillus mesentericus B-64 ląstelėse ir kultūrinėje terpėje. Išaiškinti IAR sintezės intensyvumo, kiekio ir būklės skirtumai juose. Nustatytas rezervinių IAR-baltymų kompleksų buvimas sėklose.

1994 m. Botanikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Fiziologinės-biocheminės indolil-3-acto rūgšties apykaitos ypatybės dygstančiose sėklose: rezervai, sintezė, panaudojimas“2. 1994 m. suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.

Habilitaciniame darbe nustatyta indolil-3-acto rūgšties (IAR) transporto ir metabolizmo sistemų – atskirų IAR konjugacijos kelių ir būdų, konjugatų re-hidrolizės, įvairių katabolizmo procesų – vaidmuo laisvos IAR lygio (koncentracijos) pupų daigų ląstelėse sudaryme ir palaikyme. Septynių IAR metabolitų cheminė struktūra identifikuota kombinuotu dujų-skysčių ir mass-spektrinės analizės metodu. Atskleista skirtingai sujungtų IAR formų reikšmė šio fitohormono fiziologinės funkcijos realizavimui.

Analizavo specifinių IAR prisijungiančių baltymų, IAR receptorių, funkcijonavimą skirtinguose dviskilčių ląstelių kompartmentuose, IAR sąveikos su baltymais specifikas, susiformuojančių kompleksų charakteristikas, amino rūgščių sekas hormono prijungimo vietoje.

Augalų grūdinimosi–atsparumo žiemojimui molekulinių mechanizmų tyrimų pradininkė šalyje.3 Išaiškino baltymų sudėties ir IAR kiekio bei būklės transformacijų pobūdį žiemojimui svarbių organų ląstelėse grūdinimosi periodo metu. Parodė baltymų sudėties bei IAR būklės grūdinimosi periodo pabaigoje ryšį su atsparumu žiemoti.

Išspausdino daugiau kaip 130 mokslinių straipsnių, keletą populiarių straipsnių, bendraautorė knygos „Spygliuočių auksinai ir giberelinai (pušies pavyzdžiu)“3.

Vadovavo penkių daktaro disertacinių darbų parengimui.

Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Ukrainoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

1974 m. stažavosi Baltarusijos Eksperimentinės botanikos institute.

Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) dėstė kursą „Makromolekulių funkcijos organizmuose“. Vadovavo VPU, Vilniaus Universiteto ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (VGTU) diplominių, bakalaurinių ir magistrinių darbų parengimui. 2010-2014 VGTU Bioinžinerijos specialybės bakalurinių ir magistrinių darbų gynimo komisijos pirmininkė.

Oponavo 6-ias mokslų daktaro disertacijas, buvo 11 mokslų daktaro ir 2 habilitacinių darbų gynimo tarybų narė.

1975 m. (su bendraautoriais) už darbą „Fitohormonų ir retardantų reikšmė kultūrinių augalų augimo reguliavime“ paskirta Respublikinė jaunųjų mokslininkų premija.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos narė bei Tarybos narė, sekretorė 2002-2005 m. Lietuvos biochemikų draugijos ir Europos augalų biologų draugijų federacijos (FESPB) narė. 2004–2014 m. Lietuvos nacionalinė atstovė FESPB taryboje. Ilgametė (1978-2006 m.) Lietuvos mokslininkų sąjungos valdybos ir sekretoriato narė, Mokslo fondo valdybos pirmininkė. 2003–2007 m. Lietuvos Mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos narė, ekspertė. Lietuvos MA Žemės ir miškų skyriaus Agronomijos mokslų sekcijos Augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir biotechnologijos komisijos narė.

Nuorodos

1 Анисимовене О. Н. Сравнительное исследование β - индолилуксусной кислоты у систематически отдаленных растений: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1974. – 40 с.

2 Анисимовене О. Н. Физиолого-биохимические особенности превращений индолил-3-уксусной кислоты в прорастающих семенах: резервы, синтез, использование = Fiziologinės-biocheminės indolil-3-acto rūgšties apykaitos, ypatybės dygstančiose sėklose: rezervai, sintezė, panaudojimas = The physiological-biochemical peculiarities of indole-3-acetic acid in germinating seeds: reserves, synthesis, utilization : габилитационная работа естественных наук. – Vilnius, 1994. – 81 p.

3 Ивонис И., Шуляковская Т., Анисимовене Н. Ауксины и гиббереллины хвойных (на примере сосны). – Ленинград, 1984. – 128 c.