Dapkūnienė Pinkevičiūtė Stasė

Gimė 1954 m. liepos 19 d. Žagarių kaime (Lazdijų r.). 1972 m. baigė Kauno Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-mikrobiologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1977–1984 m. – Visasąjunginio Eksperimentinės meteorologijos instituto Lietuvos agrometeorologinės laboratorijos inžinierė, 1984–1992 m. – Lietuvos Žemdirbystės instituto Vokės filialo mokslinė bendradarbė; 1992–1995 m. – Lietuvos Žemdirbystės instituto valstybinės įmonės „Meristema“ vyresnioji mokslo darbuotoja, 1995–1997 m. – UAB „Meristema“ vyresnioji mokslo darbuotoja – vyriausia biotechnologė; 1997–2005 m. – Vilniaus universiteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2005 m. – Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja ir Augalų genų banko vyriausioji specialistė.

1992 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Devirusuotų meristeminių bulvių kultūra ir jos savybės“1. 1994 m. nostrifikuota daktare.

Disertaciniame darbe ištyrė virusų reinfekciją devirusuotose bulvėse.

Išspausdino per 100 mokslinių, apie 15 mokslo populiarinimo straipsnių. Su bendraautoriais publikavo mokomąsias knygas: „Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai. Lietuviškos bijūnų veislės [žinynas-mokomoji priemonė]“2, „Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (in situ): [mokomoji priemonė]“3, „Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ex situ): [mokomoji priemonė]“4. Autorė ir bendraautorė penkiolikos metodinių priemonių – morfologinių ir dekoratyvių kultūrinių augalų savybių apibūdinimo aprašų.

2006 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Lenkijoje, 2007 m. – Vokietijoje.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Graikijoje, Estijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Austrijoje, Čekijoje, Nyderlanduose.

Vilniaus universitete dėstė augalų fiziologiją.

Lietuvos augalų fiziologų draugijos, Lietuvos dendrologų draugijos, Lietuvos gėlininkų draugijos narė.

Nuorodos

1 Дапкунене С. Культура оздоровленного меристемного картофеля и ее свойства = Devirusuotų meristeminių bulvių kultūra ir jos savybės : автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата биологических наук. – Вильнюс, 1992. – 20 c.

2 Dapkūnienė S. Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai. Lietuviškos bijūnų veislės [žinynas-mokomoji priemonė]. – Kėdainiai, 2007. – 32 p.

3 Baliuckienė A., Dapkūnienė S., Šveistytė L., Aukštaitis J. Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (in situ): [mokomoji priemonė]. – Kėdainiai, 2009. – 64 p.

4 Bivilienė A., Baliuckienė A., Blažytė A., Dapkūnienė S., Šveistytė L. Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ex situ): [mokomoji priemonė]. – Kėdainiai, 2010. – 73 p.