Matulevičiūtė Dalytė

 

Gimė 1962 m. gruodžio 3 d. Stebuliškių kaime (Marijampolės r.). 1980 m. baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą. 1985 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę.

1985–1990 m. – Marijampolės rajono jaunųjų gamtininkų stoties metodininkė, 1991–2010 m. – Botanikos instituto vyresnioji laborantė, asistentė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, mokslo darbuotoja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotoja.

1998 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos didžiųjų viksvynų (Magnocaricetalia elatae Pignatti (1953) 1954) sistematinė ir sintaksonominė struktūra bei dinamika“1. 1998 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe nustatė Lietuvos didžiųjų viksvynų (Magnocaricetalia elatae) eilės bendrijų sistematinę ir sintaksonominę struktūrą, išaiškino bendrijų floros ypatumus, ekologijos ir chorologijos savitumus bei paplitimą Lietuvoje. Nustatė didžiųjų viksvų bendrijų kitimo dėl melioracijos tendencijas, įvertino bendrijų būklę ir numatė apsaugos priemones.

Dirba floros ir augalijos tyrimų srityje, išspausdino nemažai mokslinių straipsnių. Su bendraautoriais publikavo knygas: „Aukštadvario apylinkių augmenija“2, „Lietuvos raudonoji knyga“3, „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 4. Pelkių buveinės“4, „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 7. Lauko darbų metodikos“5, „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“6, „Flora of the Baltic Countries, 3“7.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Latvijoje, Vokietijoje, Estijoje, Lenkijoje, [dešimtame dešimtmetyje] stažavosi Freiburgo universitete.

Žurnalo „Botanica Lithuanica“ atsakingoji redaktorė.

Iš vokiečių kalbos išvertė žinynų, atlasų, kitų biologinių pobūdžio knygų, tarp jų „Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis: biologinė, istorinė ir geologinė studija“8.

Nuorodos

1 Matulevičiūtė D. Lietuvos didžiųjų viksvynų (Magnocaricetalia elatae Pignatti (1953) 1954 bendrijų sistematinė ir sintaksonominė struktūra bei dinamika = Systematic and syntaxonomic structure and dynamics of the Magnocaricetalia elatae Pignatti (1953) 1954 order communities in Lithuania : daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius 1998. – 44 p.

2 Balevičienė J., Biveinis A., Gudžinskas Z., Jukonienė I., Krupickas R., Lazdauskaitė Ž., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Rašomavičius V., Sinkevičienė Z., Venckus Z. Aukštadvario apylinkių augmenija. – Vilnius, 1994. – 294 p.

3 Rašomavičius V. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 800 p.

4 Matulevičiūtė D., Sinkevičienė Z., Jukonienė I. EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 4. Pelkių buveinės. – Vilnius, 2012. – 79 p.

5 Rašomavičius V., Augutis D., Sinkevičienė Z., Matulevičiūtė D., Uselis V., Gudžinskas Z. EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas, 7. Lauko darbų metodikos. – Vilnius, 2012. – 79 p.

6 Vaitonis G. (sud.). Lietuvos griežtai saugomos rūšys. – Vilnius, 2015. – 111 p.

7 Kuusk V. (Ed.), Tabaka L. (Ed.), Jankevičienė R. (Ed.). Flora of the Baltic Countries. Volume 3: Compendium of Vascular Plants (English / Russian). – Tartu, 2003. – 406 p.

8 Weber C. A. Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis : biologinė, istorinė ir geologinė studija. [iš vokiečių kalbos vertė ir adaptavo Dalytė Matulevičiūtė]. – Kaunas, 2016. – 239 p.