Merkys Alfonsas

Gimė 1927 m. vasario 20 d. Puožo kaime (Rokiškio apsk.). 1945 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą, 1947 m. baigė Vilniaus žemės ūkio technikumą, 1953 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo biologo-augalų fiziologo specialybę.

1953–1956 m. Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Biologijos-dirvožemio fakulteto Augalų fiziologijos katedros aspirantas. 1957–1959 m. dirbo Lietuvos MA Biologijos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje moksliniu bendradarbiu. 1959–1961 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos mokslinis bendradarbis, 1961–2001 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas, laboratorijos vadovas. 1962–1981 m. Lietuvos MA Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1981–1989 m. – direktorius.

1957 m. Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Cheminės priemonės prieš javų išgulimą“1. 1957 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe išnagrinėjo fiziologines javų išgulimo priežastis: gravitropinio aktyvumo sumažėjimą ir oksidacinių-redukcinių procesų sutrikdymą javų stiebų bambliuose. Padarė išvadą, kad javų išgulimą lemia dvi piežastys – augalų stiebų mechaniniai audiniai ir gravitropinė reakcija.

1966 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją „Augalų geotropinė reakcija ir jos reikšmė augalo ašinių organų erdvinei orientacijai“2. 1967 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis.

Daktaro disertaciniame darbe tyrė kvėpavimo sistemos, oksidacinio fosforilinimo fermentų pasikeitimus ir auksino pasiskirstymą gravitropiškai sudirgintuose ašiniuose augalo organuose. Išaiškino, kad augalų stiebų vertikalią padėtį nulemia gravitropinė reakcija.

Tyrė augalų augimo fiziologijos klausimus: tropizmų ir fitohormonų fiziologijos teoriją, atliko augalų augimo ir vystymosi tyrimus kosminiuose laivuose ir stotyse. 1982 m. kartu su bendradarbiais kosminėje stotyje Saliut 7 pirmą kartą mokslo istorijoje nustatė, kad augalai kosmose, mikrosvarumo sąlygose gali praeiti visą gyvybinį ciklą. Išaiškino gravitropinio sudirginimo slenksčius, kuriuos jaučia gravitropiškai sudirgintos šaknys ir stiebai. Jo vadovaujama mokslininkų grupė susintetino ir ištyrė daugiau kaip 20 augalams svarbių fitohormonų fiziologinių analogų.

Suformavo tris augalo augimo fiziologijos mokslinių tyrimų kryptis Lietuvoje: fitohormono auksino transportas, metabolizmas ir veikla augalo augimo ir morfogenezės procese; gravitacijos reikšmė augalo augimo, erdvinės orientacijos ir vystymosi procese; fitohormonų fiziologinių analogų paieška: jų sintezė, veiklos tyrimas ir praktinis pritaikymas. Išspausdino daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių, buvo dešimties išradimų bendraautoris. Publikavo monografijas „Augalų geotropinė reakcija“3, „Auksinas ir augalų augimas“4 ir „Sunkio jėga augalų augimo procese“5.

Domėjosi ir profesionaliai dirbo biologijos mokslo istorijos srityje, parašė mokslinių ir populiarių straipsnių apie biologijos mokslo raidą Lietuvoje 18–19 a. Publikavo knygas: „Prof. S. Junzilo ir prof. J. Dagio gyvenimas ir veikla“6 ir „ Žemės ūkis ir botanika“.

Skaitė pranešimus apie augalų tyrimus kosminėje erdvėje COSPAR sesijose Varnoje, Insbruke, Budapešte, Otavoje, Gratze, Tulūzoje; kosminės biologijos klausimais: Maskvoje, Jokohamoje, Trieste; augalų augimo klausimais: Torunėje, Liblice, Sofijoje, Halėje, Heidelberge; mokslo istorijos klausimais: Edinburge.

1968–1969 m. stažavosi Greifsvaldo universitete (Vokietija).

Vilniaus universitete dėstė biofiziką, augalų augimą ir morfogenezę, augalų fiziologiją. Vadovavo 34 daktaro disertacijų, konsultavo 3 habilitacinių darbų parengimui, buvo 7 habilitacinių darbų gynimo komitetų pirmininkas.

1968 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas, 1993 m. – nostrifikuotas profesoriaus pedagoginis vardas.

1974 m. už darbą „Augalų geotropinė reakcija“ paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija. 2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Augalų augimo ir erdvinės orientacijos valdymo fiziologija (1960–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.

1977 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslininko vardas, 1976 m. išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu, 1976–1992 m. – Lietuvos MA Prezidiumo narys.

1988 m. įkūrė Lietuvos augalų fiziologų draugiją. 1988–2013 m. buvo jos pirmininku.

1993 m. inicijavo bendrą su VU, Lietuvos MA ir Augalų fiziologų draugija tęstinį renginį „Profesoriaus Stanislovo Junzilo ir profesoriaus Jono Dagio skaitymai“.

2001 m. apdovanotas Lietuvos MA šešiasdešimtmečio jubiliejiniu medaliu.

1992–2003 m. – žurnalo „Biologija“ vyriausiasis redaktorius, ilgametis Rusijos MA žurnalo „Augalų fiziologija“ redakcinės kolegijos narys.

Ilgametis Rusijos augalų fiziologų draugijos garbės narys, Skandinavijos augalų fiziologų draugijos narys, Rusijos MA kosminės erdvės tyrimo ir panaudojimo komisijos kosminės augalų fiziologijos kuratorius, COSPAR Nacionalinės komisijos atstovas.

1967 m. buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos narys, 1975 m. – Tarptautinės draugijos „Laukinės gyvūnijos apsauga ir medžioklė“ valdybos narys, 1989–1991 m. Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininkas.

Mirė 2016 m. gegužės 19 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Rankraštinis A. Merkio palikimas saugomas Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių fonde F.380.

Šaltiniai

Novickienė L., Ričkienė A. Alfonsas Merkys – augalų fiziologas – Vilnius, 2007. – 128 p.

Nuorodos

1 Меркис А. Испытание химических способов борьбы с полеганием злаков: Автореф. дис. на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Москва, 1956. – 17 с.

2 Меркис А. И. Геотропизм растении и его значение для ориентации побегов : Автореферат дис. ... доктора биологических наук. – Вильнюс, 1968. – 34 с.

3 Меркис А. И. Геотропическая реакция растений. – Вильнюс, 1973. – 264 с.

4 Меркис А. И. Ауксин и рост растений = Auxin and plant growth – Вильнюс, 1982. – 199 с.

5 Меркис А. Cила Тяжести в процессах роста растений. – Москва, 1990 – 182 с.

6 Merkys A. Prof. S. Junzilo ir prof. J. Dagio gyvenimas ir veikla. – Vilnius, 1994. – 80 p.

7 Merkys A. Žemės ūkis ir botanika. – Vilnius, 1986. – 32 p.