Natkevičaitė-Ivanauskienė Marija

 

Gimė 1905 m. liepos 4 d. Veiverių miestelyje (Marijampolės apsk.). 1922 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 1928 m. baigė Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakultetą.

1926–1930 m. dirbo įvairiose Lietuvos mokyklose. 1930–1935 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos gamtos fakulteto Botanikos katedroje jaunesniąja asistente. 1935–1940 m. – asistente. 1940 m. – Vilniaus universiteto Matematikos gamtos mokslų fakulteto Augalų sistematikos katedros vyresnioji dėstytoja. 1944–1945 m. – VU Gamtos mokslų fakulteto Aukštesniųjų augalų sistematikos katedros docentė, 1945–1952 m. – vyr. dėstytoja, 1949 – 1952 m. – katedros vadovė. 1952–1968 m. – VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos katedros docentė, 1968–1972 m. – profesorė. 1972–1990 m. VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesorė. 1944–1946 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto docentė, 1946–1950 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto Botanikos poskyrio mokslinė bendradarbė.

1942 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Genetiškai sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai“1. 1942 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. TSRS Aukščiausioji atestacijos komisija disertacijos ir mokslo laipsnio nepripažino.

Disertaciniame darbe įrodė, kad tūbės ir celsijos augalai priklauso skirtingoms gentims. Pirmą kartą parodė, kad tūbės rūšys gali susidaryti ir tarprūšinės hibridizacijos būdu.

1948 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR adventyvinė flora“2. Suteiktas mokslų kandidato laipsnis.

Disertaciniame darbe aprašė 134 svetimžemes augalų rūšis.

1967 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją „Genetiniai-sistematiniai (gentys Verbascum ir Celsia), floristiniai sistematiniai (Lietuvos varpiniai) ir geobotaniniai tyrimai“3. Suteiktas mokslų daktaro laipsnis.

Išspausdino apie 125 mokslines publikacijas genetikos, mokslo istorijos, gamtos evoliucijos, floristikos ir augalų sistematikos, fitocenologijos, augalų geografijos, floros ir augalijos apsaugos tema. Su bendradarbiais tyrė Nemuno žemupio lankų florą ir augaliją, Nevėžio žemupio užliejamąsias pievas, Merkio salpos pievas. Sovietų Sąjungoje pradėjo propaguoti Vakarų Europoje įteisintą J. Brauno-Blanquet augalijos tyrimo metodą. Redagavo leidinio „Lietuvos TSR flora“ 1–5 tomus”4 bei kartu su kitais redaktoriais 6 tomą. Ištyrė smulkiąsias avinio eraičino (Festuca ovina) rūšis Lietuvoje5. Išplėtojo fitogeografinių botanikos tyrimų kryptį, atliko Lietuvos botaninį geografinį rajonavimą6.

Publikavo knygas „Botaninė geografija ir fitocenologijos pagrindai“7, „Kultūrinių augalų kilmė“8, „Augalų pasaulio plėtotė“9.

Vilniaus universitete dėstė genetiką, aukštesniųjų augalų sistematiką, augalų geografiją, geobotaniką, Lietuvos florą. Vadovavo trijų disertacijų parengimui.

1968 m. suteiktas profesoriaus mokslo laipsnis.

1959 m. už „Lietuvos TSR fizinės geografijos“ pirmojo tomo skyrių „Lietuvos augalija“ paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija.

1985 m. paskirta antroji Lietuvos TSR valstybinė premija.

Dalyvavo Baltijos šalių botanikų ekspedicijose-konferencijose.

Ilgametė VU herbariumo (WI) induočių augalų rinkinių kuratorė, Botanikų draugijos narė.

Mirė 1996 m. balandžio 30 d. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Po mirties sūnus Algis Ivanauskas publikavo M. Natkevičaitės-Ivanauskienės publicistinę atsiminimų knygą „Tiesa skins kelią sau“10.

Rankraštinis M. Natkevičaitės-Ivanauskienės palikimas saugomas Vilniaus universiteto centriniame archyve, byla K-9961 ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, fondas R-450.

Šaltiniai

Naujalis J. R. (ats. red.). Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. – Vilnius, 2005. – 226 p.

Natkevičaitė-Ivanauskienė Marija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16. – Vilnius, 2009. – p. 88.

Ričkienė A. Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais. (Daktaro disertacijos santrauka). – Vilnius, 2003.

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Nuorodos

Natkevičaitė M. Genetiškai sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai. – VU Matematikos-Gamtos fakulteto darbai. – 1942. – T. I (XIV). – P. 239–339.

2 Natkevičaitė M. Lietuvos TSR adventyvinė flora : Disertacija biologijos mokslų kandidato laipsniui įgyti. – Vilnius, 1948. – 55 p.

3 Наткевичайте-Иванаускене М. Генетико-систематические (роды Verbascum и Celsia), флористо-систематические (злаки Литвы) и геоботанические исследования: Доклад о трудах автора, представл. на соискание учен. степени д-ра биол. наук . – Вильнюс, 1967. – 43 с.

4 Minkevičius A. (ats.red.).  Natkevičaitė-Ivanauskienė M. (red.) et al. Lietuvos TSR flora. – Vilnius. – 1959–1976. – T. 1–5.

5 Minkevičius A. (ats.red.).  Natkevičaitė-Ivanauskienė M. (red.) et al. Lietuvos TSR flora. – Vilnius. – 1980. – T. 6. – 419 p.

6 Drobnys A. (red. pirm.) ... [et al.]. Lietuvos TSR atlasas. – Maskva, 1981. – P. 98.

7 Natkevičaitė-Ivanauskienė M. Botaninė geografija ir fitocenologijos pagrindai. – Vilnius, 1983. – 280 p.

8 Natkevičaitė-Ivanauskienė M. Kultūrinių augalų kilmė. – Vilnius, 1950. – 24 p.

9 Natkevičaitė-Ivanauskienė M. Augalų pasaulio plėtotė. – Vilnius, 1957. – 91 p.

10 Natkevičaitė-Ivanauskienė M. Tiesa skins kelią sau. – Vilnius, 2008. – 304 p.