Naujalis Jonas Remigijus

 

Gimė 1948 m. sausio 1 d. Varėnoje. 1965 m. baigė Varėnos 1-ąją vidurinę mokyklą. 1977 m. baigė Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo v. universiteto Biologijos fakultetą, įgijo biologo-botaniko specialybę.

1977–1980 m. – Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo v. universiteto aspirantas, 1981–1989 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros mokslo darbuotojas, 1989–1998 m. – docentas, nuo 1998 m. – profesorius. 2003–2013 m. – katedros vedėjas. 1988–1989 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas mokslo reikalams. 1994–1999 m. ir 1999–2004 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas.

1980 m. Maskvos valstybiniame  M. V. Lomonosovo v. universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Paprastasis blužniapapartis ir kelminis papartis kaip Pamaskvės spygliuočių-lapuočių miškų komponentai“1. 1980 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

1996 m. Botanikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai“2. 1996 m. suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.

Dirba ekologinės botanikos srityje. Vienas ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Augalų populiacinė ekologija“3, „Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai“4, „Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti“5, „Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams“6, „Rododendrai dekoratyvinėje sodininkystėje“7, „Paskui augalus po Varėnos apylinkes: septyni romantiškai moksliški pasakojimai apie medžius, krūmus, žoles ir samanas“8. Bendraautoris leidinio „Lietuvos raudonoji knyga“ (1992, 2007)9.

Redagavo leidinį „Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris“10.

1989–1990 m. stažavosi Harbino miškų universitete, 1996 m. – Frankfurto universitete. Vilniaus universitete dėstė ir dėsto kursus fitocenonologija, žiediniai augalai, augalų populiacinė ekologija.

1989 m. suteiktas docento pedagoginis vardas, 1998 m. – profesoriaus.

Nuo 2003 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys.

Buvo Vilniaus universiteto Senato pirmininko pavaduotojas.

Nuorodos

1 Науялис И. Р. Женский кочедыжник и щитовник мужской как компоненты хвойно-широколиственных лесов Подмосковья : Диссертация на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Москва, 1980. – 265 с.

2 Naujalis J. R. Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai. – Vilnius, 1996. – 50 p.

3 Naujalis J. R. Augalų populiacinė ekologija. – Vilnius, 1992. – 172 p.

4 Naujalis J. R. Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai. – Vilnius, 1995. – 294 p.

5 Naujalis J., Kalinauskaitė N., Grinevičienė M. Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti. – Vilnius, 1995. – 243 p.

5 Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Juzėnas S., Meldžiukienė A. Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams. – Vilnius, 2009. – 313 p.

7 Malciūtė A., Naujalis J. R. Rododendrai dekoratyvinėje sodininkystėje. – Vilnius, 2010. – 180 p.

8 Naujalis R. J. Paskui augalus po Varėnos apylinkes: septyni romantiškai moksliški pasakojimai apie medžius, krūmus, žoles ir samanas. – Vilnius, 2007. – 157 p.

9 Balevičius K. (ats. red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 1992. – 364 p.; Rašomavičius V. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 799 p.

10 Naujalis J. R. (red.). Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. – Vilnius, 2005. – 226 p.