Navalinskienė-Makutėnaitė Meletėlė

Gimė 1942 m. liepos 27 d. Svobiškio kaime (Rokiškio r.). 1959 m. baigė Rūdnikų vidurinę mokyklą Jeniseisko r. (Krasnojarsko kraštas). 1964 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę.

1964–1965 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Fitopatologijos sektoriaus laborantė, 1965–1967 m. – Fitopatogeninių mikroorganizmų biologijos sektoriaus vyr. laborantė, 1967–1970 m. – aspirantė, 1970–1971 m. – vyr. laborantė, 1971–1975 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1975–1980 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1980–1997 m. – Fitovirusų laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė, 1997–2003 m. – vyriausioji mokslo darbuotoja, 2003–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja.

1971 m. Leningrado Visasąjunginiame augalų apsaugos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Dekoratyvinių augalų virusinės ligos Lietuvos TSR“1.

Disertaciniame darbe augalų indikatorių, serologiniu ir elektroninės mikroskopijos metodais identifikavo 12 virusų, kurie pažeidžia uždaro ir atviro grunto dekoratyvinius augalus iš 12-os botaninių šeimų. Labiausiai išplitęs buvo agurkų mozaikos virusas, jis pažeidė 6 dekoratyvinius augalus. Nustatė geltos tipo požymius ratiliuose, gailiardijose ir rudbekijose. Ligos sukėlėjas perduotas cikadėlėmis augalams indikatoriams. Nustatė, kad sergantieji virusinėmis ligomis dekoratyviniai augalai yra labiau imlūs grybinėms ir bakterinėms infekcijoms. 1993 m. nostrifikuota daktare.

1994 m. Botanikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Gėlių virusai (identifikavimas, biologija ir ligų profilaktika)“2.

Habilitaciniame darbe pateikė retrospektyvią dekoratyvinių augalų (40 genčių) pažeidimo virusinėmis ligomis bei jų žalingumo analizę, aprašė ligų simptomatiką ir nustatė ryšį tarp ligų simptomų pasireiškimo ir konkrečių sukėlėjų. Išskyrė ir identifikavo 37 virusus, priklausančius 14-kai taksonominių grupių. Ištyrė virusų biologines savybes, jų plitimo būdus. Atsižvelgiant į tirtų virusų biologiją, paruošė profilaktinių priemonių organizavimo pagrindinius principus.

Išspausdino apie 189 mokslinius, per 75 mokslo populiarinimo straipsnių.

Publikavo knygas: „Gėlių ligos“3, „Augalų virusinių ligų tyrimai Lietuvoje“4, „Svogūninės gėlės“5, dvi monografijas: „Virusinės ir mikoplazminės gėlių ligos“6, „Dekoratyvinių augalų virusinės ligos ir jų sukėlėjai Lietuvoje“7, metodines rekomendacijas: „Trumpa tulpių augintojo atmintinė“8, „Meristeminės kultūros metodo panaudojimas gvazdikų devirusavimui“9, „Pažinkime ir tikrinkime gėlių virusines ir mikoplazmines ligas. Metodinės rekomendacijos“10.

Vadovavo vieno disertacinio darbo parengimui.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Estijoje, Armėnijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Lenkijoje.

1978 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės vardas, 1995 m. nostrifikuotas.

1993 m. paskirta G. Soroso fondo „Bioįvairovės“ programos stipendija.

Lietuvos fitopatologų, Lietuvos mikrobiologų draugijų narė, Lietuvos gėlininkų sąjungos valdybos narė, draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ tarybos narė.

Buvo leidinio „Lietuvos biologinė įvairovė: būklė, struktūra, apsauga“ redakcinės kolegijos narė. 1984–1992 m. buvo Specializuotos tarybos K 011.07.01, kurioje buvo ginamos biologijos mokslų kandidato disertacijos, sekretorė. Buvo Botanikos instituto tarybos narė, Botanikos instituto doktorantūros komisijos pirmininkė, Jungtinės Botanikos instituto ir Vilniaus universiteto doktorantūros komisijos pirmininko pavaduotoja bei Habilitacinės komisijos sekretorė.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Vilniaus skyriaus narė.

Visuomeniniais pagrindais skaitė paskaitas apie dekoratyvinių augalų virusines ir fitoplazmines ligas, jų sukėlėjų identifikavimo metodus, daromą žalą bei apsaugos priemones – studentams, moksleiviams, augalų apsaugos darbuotojams, gėlininkams-gamybininkams ir mėgėjams.

Nuorodos

1 Navalinskienė M. Dekoratyvinių augalų virusinės ligos Lietuvos TSR. – Leningradas, 1971. – 21 p. (rusų k.).

2 Navalinskienė M. Gėlių virusai (identifikavimas, biologija ir ligų profilaktika). – Vilnius, 1994 – 84 p.

3 Špokauskienė O. (sud.). Gėlių ligos. – Vilnius, 1972. – 115 p.

4 Šimkūnas R., Stasevičius Z., Rančelienė Ž., Staniulis J., Makutėnaitė M., Dėdinas A. Augalų virusinių ligų tyrimai Lietuvoje. – Vilnius, 1973. – 110 p.

5 Baliūnienė A., Kilikevičius A. , Navalinskienė M. ir kt. Svogūninės gėlės. – Vilnius, 1973. – 134 p.

6 Makutėnaitė-Navalinskienė M. Virusinės ir mikoplazminės žiedinių augalų ligos. – Vilnius, 1981. – 72 p. (rusų k.).

7 Navalinskienė M., Samuitienė M. Dekoratyvinių augalų virusinės ligos ir jų sukėlėjai Lietuvoje. - Kaunas, 2006. - 256 p

8 Navalinskienė M., Baliūnienė A., Samsonaitė J., Stankevičius A., Šmatavičius E. Trumpa tulpių augintojo atmintinė. – Vilnius, 1978. – 23 p.

9 Navalinskienė M. Meristeminės kultūros metodo panaudojimas gvazdikų devirusavimui. – Informacinis lapelis. – Vilnius, 1984. – 4 p.

10 Navalinskienė M. Pažinkime ir tikrinkime gėlių virusines ir mikoplazmines ligas. Metodinės rekomendacijos. – Vilnius, 1988. – 42 p.