Rančelis Vytautas Petras

Gimė 1938 m. sausio 31 d. Kalvarijos mieste. 1955 m. baigė Alytaus 1-ją vidurinę mokyklą. 1960 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologo-botaniko (augalų fiziologo), biologijos ir chemijos mokytojo specialybę.

1960–1963 m. – Maskvos valstybinio M. Lomonosovo v. universiteto genetikos specialybės aspirantas, 1963–1972 m. – Vilniaus universiteto biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asistentas, vyr. dėstytojas, docentas, 1972–2003 m. – Botanikos ir genetikos katedros vedėjas, 2004–2013 m. – katedros profesorius, nuo 2013 m. – profesorius-emeritas.

1965 m. apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją ,,Genetinio ir fiziologinio EDTA ir etilenimino veikimo augaluose palyginamasis tyrimas“1. 1966 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

1982 m. Baltarusijos SSR mokslų akademijos Genetikos ir citologijos institute apgynė mokslų daktaro (biologijos-genetikos) disertaciją „Egzogeniniai ir endogeniniai modifikatoriai apsprendžiant augalų mutabilumą ir jautrumą mutagenams“2. 1982 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis. [1993/1994] nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis.

Dirbo augalų mutagenezės, genotoksikologijos, genetinės mutagenezės reguliacijos, genetinių augalų išteklių, imunogenetikos tyrimo srityje. Išspausdino per 260 mokslinių, 200 mokslo populiarinimo straipsnių.

Publikavo mokslines knygas: „Reguliacija chuvstvitel‘nosti rastenij k mutagennim faktoram“3, „Genetic diversity in Lithuania – a Resource for Agriculture, Forestry and Animal Husbandry“4, „Bendroji genetika. Mokslas“5, „Eukariotų genetika“6, „Genetika“7, „Augalų genetika“8. Populiarias: „Mutacijos ir jų reikšmė“9, „Paveldimumas ir aplinka“10, „Genetika ir žemės ūkis“11.

Vadovavo 15 disertacinių darbų parengimui.

1976, 1984, 1986 m. stažavosi Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo v. universitete, 2007 m. – Monsanto universitete (Švedijos padalinyje).

Vilniaus universitete 1963 m. reorganizavo genetikos dėstymą vietoje įsigalėjusio lysenkizmo. 1963–2013 m. dėstė genetiką, 1963 m. organizavo genetikos specializacijos studijas, genetikos magistrantūros studijas, vedė dalį didžiosios specialiosios praktikos, skaitė mutagenezės genetinės reguliacijos, eukariotų genetikos, augalų imunogenetikos, augalų genetikos kursus. Buvo Genetikos magistro studijų komiteto pirmininkas, vadovavo praktiniam kursui „Mokslinio darbo projektas“ genetikos specialybės magistrantams. Buvo VU Gamtos mokslų fakulteto Studentų mokslinės draugijos vadovas.

1983 m. išrinktas eiti profesoriaus pareigas.

1986 m. suteiktas profesoriaus, 2012 m. – profesoriaus-emerito pedagoginis vardas.

1990 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu-korespondentu, 2011 m. – tikrasis narys, nuo 2013 m. – narys-emeritas.

1987 m. apdovanotas N. I. Vavilovo medaliu.


1990 m. paskirta Lietuvos valstybinė mokslo premija. 2001 m. – VU Rektoriaus premija. 2002 m. – II-jo laipsnio premija Lietuvos švietimo ir mokslo vadovėlių konkurse.

Vienas iš Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos organizatorių, ilgametis viceprezidentas, prezidentas (1976–2004 m.). Vienas iš Baltijos šalių genetikos draugijų federacijos steigėjų, pirmasis jos prezidentas (1991–1993 m.).

1992 m. organizavo pirmąjį Baltijos šalių genetikos kongresą, 2002 m. organizavo 3-jį kongresą. Buvo Visasąjunginės genetikų ir selekcininkų draugijos Centrinės tarybos narys, Centrinės tarybos prezidiumo narys (1982–1990 m.).

Ilgametis Aukštųjų mokyklų mokslo žurnalo „Biologija“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos mokslų akademijos ir aukštųjų mokyklų mokslo žurnalo „Biologija“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas, 2002–2011 m. – pirmininkas. Lietuvos MA žurnalo ,,Žemės ūkio mokslai“ redakcinės kolegijos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos tarybos narys, Rusijos MA žurnalo „Ekologicheskaja Genetika“ redakcinės kolegijos narys.

Organizavo 23 tarprespublikines ir respublikines, tarptautines konferencijas, buvo 15 tezių ir konferencijų medžiagos rinkinių atsakingasis redaktorius, tarp jų 6 leidinių „Organizmų jautrumas mutagenams ir mutacijų atsiradimas“.

Ruošė valstybinės programos „Genofondas“ projektą, buvo jos tarybos narys (pirmininko pavaduotojas), temos vadovas, Valstybinės mokslo programos „Biotechnologija“ tarybos narys, Vilniaus universiteto Senato narys, jo Mokslo komisijos narys, VU Komisijos mokslo vardams teikti narys, VU Gamtos mokslų fakulteto tarybos narys, VU Gamtos mokslų tarybos ir Botanikos instituto Botanikos-augalų fiziologijos tarybos laipsniams teikti narys, Lietuvos mokslo tarybos Biologijos sekcijos narys. Valstybinio mokslo ir studijų fondo Biomedicinos sekcijos narys, Mokslo ir studijų fondo ir Mokslo tarybos ekspertas, dalyvavo ruošiant tris įstatymus: Veislių apsaugos ir selekcinio darbo, Augalų genetinių išteklių ir Genetiškai modifikuotų augalų (pastarojo buvo komiteto pirmininkas), buvo Augalų genetinių išteklių ir Genetiškai modifikuotų augalų organizmų priežiūros komisijų narys (iki 2010 m.), dalyvavo tarptautinėse programose COST FA0604 TRITIGEN, Nordplius neighbour (Nordic-Baltic-Russian Network Cooperation within Education and Research) koordinatorius nuo Lietuvos, 1982–1990 m. – TSRS mokslų akademijos Genetikos probleminės tarybos narys, TSRS aukštojo mokslo ministerijos Biologijos mokslinės-metodinės tarybos narys, 1977–1996 m. – Valstybinių mokslo premijų komiteto narys.

Nuorodos

1 Ранчялис В. Сравнительное изучение генетического и физиологического действия ЭДТА и этиленимина на растения: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1966. – 17 с.

2 Ранчялис В. П. Экзогенные и эндогенные модификаторы в определении мутабильности и чувствительности растений к мутагенам : Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Минск, 1982. – 38 с.

3 Ранчялис В. П. Регуляция чувствительности высших растений к мутагенным факторам. – Вильнюс, 1978. – 486 с.

4 Pabrinkienė I. (sud.). Genetic diversity in Lithuania – a Resource for Agriculture, Forestry and Animal Husbandry (kolektyvinė monografija). – Lithuanian Institute of Agriculture, Akademija, 2001. – 44 p.

5 Rančelis V. Bendroji genetika. – Vilnius, 1986. – 327 p.

6 Rančelis V. Eukariotų genetika. – Vilnius, 1988. – 92 p.

7 Rančelis V. Genetika. – Vilnius, 2000. – 664 p.

8 Rančelis V. Augalų genetika. – Kaunas, 2008. – 349 p.

9 Rančelis V. Mutacijos ir jų reikšmė. – Vilnius, 1970. – 14 p.

10 Rančelis V.  Paveldimumas ir aplinka. – Vilnius, 1971. – 16 p.

11 Rančelis V. Genetika ir žemės ūkis. – Vilnius, 1981. – 17 p.