Regelis Konstantinas

Gimė 1890 m. rugpjūčio 10 d. Peterburge. Baigė Peterburgo Šv. Katerinos evangelikų gimnaziją. 1912 m. baigė Peterburgo universitetą. Įgijo pirmojo laipsnio diplomą.

1913–1915 m. dirbo Rusijos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės ūkio departamento Taikomosios botanikos skyriuje. 1915 m. tyrinėjo Naujosios Žemės bei kitų Archangelsko gubernijos vietovių augaliją. 1918 m. – Tartu universiteto Agronomijos fakulteto lektorius. 1922–1940 m. Lietuvos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius, Botanikos katedros ir Augalų sistematikos kabineto vadovas. 1940 m. išvyko iš Lietuvos. Trumpai dirbo Ženevos universitete privatdocentu. 1944 m. gyveno Austrijoje. 1952 m. dirbo Bagdado universitete Irake. 1956 m. – Stambulo universiteto profesorius-svečias. 1958–1959 m. – Kabulo universiteto profesorius. 1962–1967 m. – Ege universiteto ordinarinis profesorius ir Augalų sistematikos katedros vedėjas. 1967–1970 m. gyveno Grace ir privačiai tęsė mokslinius tyrimus.

1921 m. Viurcburgo universitete apgynė disertaciją „Kolos pusiasalio augmeninė danga. Varsugos upės aukštupio rajonas“ (“Die Pflanzendecke der Halbinsel Kola Lapponia Varsugae. I. Das Flußgebiet der Varsuga und der Obere Ponoi”). 1921 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

Tais pačiais 1921 m. Tartu universitete apgynė habilitacinį darbą „Duomenys apie sumedėjusius augalus poliarinėje miškų zonoje“ (“Zur Kenntnis des Baumwuchses an der polaren Waldgrenzen”). Įgijo venia legendi įgaliojimus.

Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Naujojoje Žemėje, Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros srityse.

Išspausdino apie 150 mokslinių straipsnių iš floristikos, fitogeografijos, fitosociologijos, taksonomijos sričių. Publikavo vadovėlius: „Augalų sistematika“1, „Augalų sistematika“2; sudarė tęstinę publikaciją „Lietuvos floros šaltiniai“3. Vienu svarbiausių jo mokslinių darbų buvo veikalas „Lietuvos augalų geografija“, kuris parengtas užsienyje liko nepublikuotas.

Suformulavo pagrindinius Lietuvos botanikų uždavinius: sistemingai tirti Lietuvos florą ir augaliją, plėtoti augalų sistematiką, fitocenologiją, fitogeografiją, taikomosios botanikos šakas, eksperimentinius botanikos tyrimus pritaikyti praktikoje. Organizavo botanikos studijas ir mokslinius tyrimus Lietuvoje. 1923 m. Aukštojoje Fredoje įkūrė Lietuvos universiteto botanikos sodą: atgabeno augalus iš Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Šveicarijos botanikos sodų ir iš Lietuvos dvarų – Rietavo, Žagarės – oranžerijų.

Tartu universitete dėstė žemės ūkio botaniką, augalų geografiją ir paleobotaniką. Lietuvos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė augalų sistematiką, augalų geografiją, augalų sociologiją, žiedinių augalų sistematiką, fitopatologiją, fitopaleontologiją, botanikos istoriją, augalų ekologiją, vedė botanikos seminarus.

Konsultavo ir vadovavo žymiausių Lietuvos botanikų A. Kisino, P. Snarskio, K. Grybausko, M. Natkevičaitės, K. Brundzos disertaciniams darbams.

Buvo tokių draugijų kaip „Societas pro Fauna et Flora Fennica“, Suomijos miškų, Švedijos augalų geografų, Šveicarijos gamtos mokslų, Prancūzijos botanikų, Vokietijos botanikų, Šveicarijos botanikų, Britanijos ekologų, „Vanamo“ zoologų-botanikų narys. Lietuvos tabako augintojų draugijos steigėjas, Botanikos žodyno komisijos narys. 1950 m. dalyvavo steigiant Tarptautinę komisiją augalinėms žaliavoms tirti Stokholme, kurį laiką buvo jos pirmininku.

1930 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Mirė 1970 m. gegužės 22 d. Palaidotas netoli Ciuricho, Šveicarijoje.

Šaltiniai

Klimavičiūtė J. 2000. Profesoriaus K. Regelio biografijos ir mokslinės veiklos metmenys. – Botanica Lithuanica. – T. 6/1. – P. 65–83.

Klimavičiūtė, J., Ričkienė A. Botaniko profesoriaus Konstantino Regelio 120-osioms gimimo metinėms. – Mokslo Lietuva. – 2010. – Nr. 18 (440).

Klimavičiūtė J. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.

Nuorodos

1 Regelis K. Augalų sistematika. 1 dalis. – Kaunas, 1935.

2 Regelis K. Augalų sistematika. 2 dalis. – Kaunas, 1941.

3 Regelis, K. Lietuvos floros šaltiniai I–VI. – Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto darbai. – 1931–1936; Regelis K. Lietuvos floros šaltiniai VII. – Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos fakulteto darbai. – 1942. – T. 2/15. – P. 389–458.