Sendžikaitė Jūratė

Gimė 1972 m. birželio 28 d. Vilniuje. 1990 m. baigė Vilniaus 50-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla). 1996 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo geografės-biologės specialybę. 1996 m. įgijo gamtos mokslų magistro laipsnį.

1995–1996 m. – Vilniaus 43-iosios vidurinės mokyklos geografijos mokytoja, 1996–1999 m. – Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos asistentė, 1997–2001 m. – Botanikos instituto doktorantė, 2001–2003 m. – Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2003–2007 m. – mokslo darbuotoja, 2007–2010 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, 2010–2012 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, 2012–2013 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja, 2012–2015 m. NVO „Baltijos aplinkos forumas“ gamtos apsaugos ekspertė, nuo 2013 m. NVO „Lietuvos gamtos fondas“ projekto „Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke (AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965)“ vadovo asistentė,  2014 - 2016 m. – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, nuo 2016 m. –  mokslo darbuotoja. 1999 m. dirbo Vilniaus Gabijos gimnazijoje biologijos mokytoja, 2004–2005 m. – Vilniaus Taikos pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja.

2002 m. Botanikos institute apgynė daktaro disertaciją „Pievų fitocenozių struktūra, produktyvumas ir raida Rytų Lietuvos kalvotame agrariniame kraštovaizdyje“1. 2002 m. suteiktas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe remiantis sėtų daugiamečių pievų žolynų transformacijos tyrimais išskyrė pievų fitocenozių formavimosi stadijas, sukūrė sėtų pievų natūralizacijos hipotetinius modelius ir sudarė pievų natūralizacijos schemą. Darbe atskleidė sėtų pievų fitocenozių struktūros ir antžeminės fitomasės kitimą laiko ir erdvės atžvilgiu. Stabiliam žolynui formuoti pasiūlė autochtonines rūšis, atitinkančias kalvoto reljefo augimviečių įvairovę.

Dirba kraštovaizdžio ekologijos srityje: rengia atskirų saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, tiria pievų ir pelkių ekosistemų botaninę įvairovę ir produktyvumą, pažeistų ir atkuriamų šlapynių ekosistemų struktūrą ir funkcionavimą, atlieka pelkinių ekosistemų ekologinio atkūrimo eksperimentinius tyrimus. Išspausdino apie 30 mokslinių, nemažai mokslo populiarinimo straipsnių. Publikavo mokomąją knygą: „Mokyklinis augalų ir gyvūnų atlasas: [mokomoji knyga]“2, „Nemuno delta gamtininko akimis“3. 2008 m. dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Latvijoje.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, JAV, Austrijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Australijoje, Baltarusijoje, Suomijoje.

Lietuvos kraštovaizdžio ekologijos draugijos narė, Tarptautinės ekologinio atkūrimo organizacijos (SER: Society for Ecological Restoration International ir SER Europe) narė.

Dr. C. A. Weber knygos „Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis“4 lietuviško leidinio mokslinė redaktorė.

Nuorodos

1 Sendžikaitė J. Pievų fitocenozių struktūra, produktyvumas ir raida Rytų Lietuvos kalvotame agrariniame kraštovaizdyje. – Vilnius, 2002. – 38 p.

2 Sendžikaitė J., Jarašius L. Mokyklinis augalų ir gyvūnų atlasas: [mokomoji knyga]. Vilnius, 2013. – 56 p.

\3 Sendžikaitė J. Nemuno delta gamtininko akimis. Vilnius, 2013. – 36 psl.

4 Dr. C. A. Weber. Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis. Vilnius, 2016. – 239 p.