Snarskis Povilas

Gimė 1889 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžio apskrityje, Linkuvos valsčiuje, Švobiškio kaime. 1906 m. baigė Joniškėlio žemės ūkio mokyklą. 1907–1910 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1910 m. dirbo Alsių pradžios mokykloje, 1911 m. – Meškuičių pradžios mokyklos vedėju. 1914–1917 m. kariavo I-ajame pasauliniame kare, carinės Rusijos armijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919–1920 m. dirbo Pabiržės pradžios mokyklos vedėju, 1920–1925 m. dėstė gamtos mokslus Joniškėlio žemės ūkio mokykloje. 1924–1929 m. mokėsi Vytauto Didžiojo universitete biologijos skyriuje. 1930–1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoju Klaipėdoje. Nuo 1935 m. dėstė Prekybos institute. Laisvu nuo darbo laiku tyrė Klaipėdos krašto, vėliau ir kitų rajonų augalus. 1940 m. už darbą „Lietuvos rasakilos (Alchemilla) ir jų išsiplatinimas“ (1939)1 jam suteiktas daktaro laipsnis. 1940 m. pradėjo dirbti VU Matematikos-gamtos fakulteto adjunktu, vėliau docentu. 1944–1948 m. dirbo VU Aukštesniųjų augalų sistematikos katedros vedėju, 1948–1963 m. – VU Darvinizmo ir genetikos katedros vedėju. Nuo 1963 m. – Vilniaus universiteto Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros profesorius.

1946 m. suteikiamas biologijos mokslų daktaro laipsnis ir profesoriaus vardas.

1944–1947 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) Gamtos fakulteto dekanas. 1944–1946 m. – VVPI Botanikos katedros vedėjas, 1944–1952 m. – VVPI Botanikos katedros profesorius.

Dėstė kursus: Aukštesniųjų augalų sistematika, Filogenija, Augalų geografija, Biologijos istorija, Darvinizmas, Gamtos dėstymo metodika, Dekoratyviniai augalai.

Parašė ir publikavo darbų iš floristikos, sistematikos, augalų geografijos, ekonominės botanikos. Iš floristinių darbų svarbiausias veikalas „Vadovas Lietuvos TSR augalams pažinti“ (1954)2, botanikų vertinamas kaip Lietuvos TSR floros veikalo pagrindas.

Kiti dideli darbai: „Vadovas Lietuvos TSR laukų piktžolėms pažinti“ (1948)3, „Dekoratyviniai vijokliniai ir laipiojantys augalai“ (1960)4. Po autoriaus mirties publikuota: „Lietuvos TSR ąžuolynai“ (1972)5 ir „Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti“ (1974)6.

Aprašė daug naujų formų, varietetų ir rūšių, daugiausiai dėmesio skyrė rasakiloms, liepoms, gudobelėms, tuopoms.

Domėjosi mokslo istorija ir botanikos terminija: parašė straipsnių apie senojo Vilniaus universiteto botaniką S. B. Jundzilą, sukūrė nemažai lietuviškų augalų pavadinimų.

1959 m. jam suteiktas Respublikos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas, 1965 m. – apdovanotas Lietuvos TSR valstybine premija.

Mirė 1969 m. lapkričio 17 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Nuorodos

1 P. Snarskis. Lietuvos rasakilos (Alchemilla) ir jų išsiplatinimas. – Vytauto Didžiojo universiteto matematikos-gamtos fakulteto darbai. – 1939. – T. 13/2. – P. 183–341.

2 P. Snarskis. Vadovas Lietuvos TSR augalams pažinti. – Vilnius, 1954. – 906 p.

3 Snarskis  P. Vadovas Lietuvos TSR piktžolėms pažinti. – Vilnius , 1948. – 177 p.

4 P. Snarskis, B. Ribokaitė. Dekoratyviniai vijokliniai ir laipiojantieji augalai. – Vilnius, 1960. – 102 p.

5 P. Snarskis. Lietuvos TSR ąžuolynai. – Vilnius, 1972. – 94 p.

6 P. Snarskis, V. Galinis. Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti. – Vilnius, 1974. – 294 p.

Šaltiniai

* V. Butkus. Profesorius Povilas Snarskis. – Vilnius, 1999. – 109 p.; J. Klimavičiūtė. Botanikos mokslo raida Lietuvoje 1919–1943. – Vilnius, 2002. – 179 p.; A. Ričkienė. Botanika Lietuvoje 1944–1965 metais. (Daktaro disertacijos santrauka). – Vilnius, 2003.