Stašauskaitė Stasė

Gimė 1924 m. rugpjūčio 23 d. Kutiškių kaime (Radviliškio r.). 1946 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries v. gimnaziją. 1950 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos mokslų fakultetą. Įgijo vidurinės mokyklos biologijos-chemijos mokytojos specialybę.

1950–1954 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantė, 1954–1960 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1960–1964 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1964–1978 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto docentė, 1978–1994 m. – profesorė.

1954 m. Lietuvos MA Biologijos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Vitamino C dinamika kai kurių vaismedžių pumpuruose, lapuose ir vaisiuose“1. 1954 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe ištyrė, kad vitamino C kiekis didžiausias vaismedžių lapuose, sprogstančiuose medžių pumpuruose ir jaunuose vaisiuose. Išaiškino, kad vitaminingiausius vaisius veda Baltosios alyvinės ir Antaninės obelų veislių vaismedžiai. Sandėliuojamuose audiniuose šio vitamino lieka tik pėdsakai.

1969 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Vario ir cinko reikšmė augalų augimo ir fosforo-angliavandenių apykaitos procesuose“2. 1969 m. suteiktas daktaro laipsnis. [1993/1994 m.] nostrifikuotas habilituoto daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe išnagrinėjo vario ir cinko įtaką augalų (kukurūzų, miežių ir lubinų) augimui ir produktyvumui. Iškėlė mintį, kad mikroelementai, veikdami fosforo apykaitos fermentus, turi įtakos augimui, vystymuisi ir produkcijos kokybei. Įrodė, kad mikroelementai, veikdami fermentus, skatina šaknų sistemą įsisavinti fosforą. Tyrė mikroelementų efektyvumą, derinant juos su augalų augimo reguliatoriais. 1993 m. nostrifikuota habilituota mokslų daktare.

Dirbo mikroelementų ir augimo stimuliatorių poveikio augalų augimui ir derliui tyrimo srityje. Išspausdino daugiau nei 60 mokslinių straipsnių, nemažai mokslo populiarinimo straipsnių. Viena ir su bendraautoriais publikavo vadovėlius, knygas, pažintines knygeles: „Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos fakultatyvo laboratoriniai darbai“3, „Augalų fiziologijos programa“4, „Augalų fiziologija“5, „Augalų vystymosi fiziologija“6, „Augalų fiziologijos laboratoriniai ir lauko bandymai“7, „Vitaminai ir jų reikšmė žmogaus sveikatai“8, „Mikroelementų reikšmė augalų gyvenime“9, „Radioaktyvieji elementai biologijoje“10, „Augalų alelopatija“11.

Vadovavo dviejų mokslų kandidato disertacijų parengimui.

Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose buvusioje SSRS ir Bulgarijoje.

1975 m. stažavosi Bukarešto ir Krajovo universitetuose bei Pitešti pedagoginiame institute, Rumunijoje.

Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (nuo 1992 m. Vilniaus pedagoginis universitetas) dėstė augalų fiziologiją.

1964 m. SSRS Aukščiausioji atestacinė komisija suteikė docentės, 1978 m. – profesorės pedagoginius vardus.

Ilgametė Lietuvos botanikų, Lietuvos augalų fiziologų ir Lietuvos biochemikų draugijų narė. 

Mirė 2018 rugsėjo 9 d. Palaidota Rokantiškių kapinėse.

Nuorodos

1 Сташаускайте С. Динамика витамина "С" в почках, листьях и плодах некоторых плодовых деревьев: Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1953. – 23 с.

2 Сташаускайте С. Значение меди и цинка в процессах роста и фосфорно-углеводного обмена растений: Автореферат дис. на соискание ученой степени доктора биол. наук. – Вильнюс, 1969. – 48 с.

3 Stašauskaitė S. Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos fakultatyvo laboratoriniai darbai. – Vilnius, 1979. – 45 p.

4 Stašauskaitė S., Vonsavičienė V. Augalų fiziologijos programa. – Vilnius, 1982. – 43 p.

5 Bluzmanas P., Borusas S., Dagys J., Stašauskaitė S., Vonsavičienė V. Augalų fiziologija. – Vilnius, 1991. – 419 p.

6 Stašauskaitė S. Augalų vystymosi fiziologija. – Vilnius, 1995. – 222 p.

7 Stašauskaitė S. Augalų fiziologijos laboratoriniai ir lauko bandymai. – Vilnius, 1999. – 415 p.

8 Stašauskaitė S. Vitaminai ir jų reikšmė žmogaus sveikatai. – Vilnius, 1958. – 20 p.

9 Stašauskaitė S. Mikroelementų reikšmė augalų gyvenime. – Vilnius, 1965. – 18 p.

10 Stašauskaitė S. Radioaktyvieji elementai biologijoje. – Vilnius, 1965. – 20 p.

11 Stašauskaitė S. Augalų alelopatija. – Vilnius, 1982. – 20 p.