Stepanavičienė (Tamošiūnaitė) Virgilija Valerija

Gimė 1950 m. balandžio 14 d. Vilniuje. 1969 m. baigė Buivydiškių tarybinio ūkio technikumą. 1975 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinės agronomės specialybę. 1969–1973 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto Augalinių resursų sektoriaus vyr. laborantė, 1973–1974 m. – Vaistinių-techninių augalų bazės vedėja, 1974–1975 m. – Augalinių resursų sektoriaus vyr. laborantė, 1975–1976 m. – Kraštovaizdžio ekologijos sektoriaus vyr. laborantė, 1976 m. – inžinierė, 1976–1981 m. – aspirantė, 1981–1986 m. – vyr. laborantė, 1986–1992 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1992–2002 m. – Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos mokslinė bendradarbė, 2002–2006 m. – jaunesnioji mokslo darbuotoja.

1991 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Floristiniai ir fitogeografiniai Lietuvos aukštumų ežerų ypatumai“1. 1991 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe atlikus 170 ežerų, esančių keturiose Lietuvos aukštumose, floros inventorizaciją nustatyta, kad augalų rūšių skaičius ir sintaksonominės ypatybės priklauso nuo edafinių ir orografinių sąlygų. Gausiausia rūšių yra fragmentinio-juostinio užžėlimo tipo ežeruose, o mažiausia – liūniniuose. Nustatyta, kad boreotemperatinių ir okeaninių rūšių floristinis reikšmingumas Žemaičių ir Aukštaičių aukštumų ežeruose yra didesnis negu Dzūkų ir Sūduvos aukštumų ežeruose, kuriuose didesnės reikšmės turi temperatinės-submeridianinės ir kontinentinės rūšys. Fragmentinio ir fragmentinio-juostinio užžėlimo tipo ežerams būdingos zoninės augalijos rūšys, o dėl juostinio-ištisinio ir liūninio užžėlimo tipo ežerų augalijos kaitų rūšių sudėtis ir sintaksonominės struktūros tampa skurdesnės.

Išspausdino apie 25 mokslinius straipsnius, 15 mokslo populiarinimo straipsnių.

Dalyvavo mokslinėse konferencijose Rusijoje, Estijoje, Latvijoje.

Buvo Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos botanikų, Lietuvos kraštovaizdžio ekologijos, Lietuvos gėlininkų draugijų narė.

Mirė 2006 m. spalio 23 d. Palaidota Vilniuje, Kairėnų kapinėse.

Nuorodos

1 Cтяпанавичене В. В. Флористико-фитогеографические особенности озер возвышенной Литвы : Автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1991. – 25 с.