Tupčiauskaitė Jūratė

Gimė 1951 m. rugpjūčio 11 d. Būdos kaime (Kazlų Rūdos r.). 1969 m. baigė Vilkaviškio r. Pilviškių vidurinę mokyklą. 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos kvalifikaciją.

1974–1988 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vyresnioji laborantė, 1988–1992 m. – dėstytoja, 1992–2001 m. – vyresnioji asistentė, 2001–2003 m. – lektorė, 2003–2013 m. – docentė, 2013–2016 m. – lektorė. Nuo 2016 m. – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorė.

1992 m. Botanikos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją  „Lietuvos induočių augalų rūšių dažnis kaip floros struktūros rodiklis“1. 1992 m. suteiktas biologijos mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Disertaciniame darbe, remiantis 14-os geografinių punktų, išsidėsčiusių palyginti tolygiai visoje Lietuvos teritorijoje, floros inventorizacijos duomenimis, surinktais floros mėginių metodu 100 km2 ploto teritorijose, įvertino Lietuvos floros induočių augalų rūšių dažnį (1311 rūšių). Išskyrė penkias dažnio klases. Sudarė visos floros, spontaninių ir adventyvinių rūšių bei atskirų tipologinių grupių (taksonominių, chorologinių, biomorfų) rūšių pasiskirstymo dažnio klasėse histogramas. Rūšių pasiskirstymui dažnio klasėse charakterizuoti taikė floristinio dažnio koeficientą (FDK). Nustatė floros ir jos tipologinių grupių dinaminę būklę, pagal FDK rodiklius išskiriant mainius (dinamiškus ar labilius) bei patvarius (invariantą) elementus.

Dirbo floristikos ir augalų geografijos srityje. Su bendraautoriais ir viena parašė mokslo, mokymo ir mokslo populiarinimo knygų: Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris2, Botanikos mokomoji lauko praktika3, Ekosistemų praktikumas4, Lietuvos raudonoji knyga5, 6, Lietuvos nacionalinis atlasas7. Paskelbė virš 10 straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose, apie 40 kitų mokslo ir mokslo populiarinimo darbų, tris mokymo leidinius. Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Portugalijoje, Airijoje. 2003 m. stažavosi Drezdeno Technikos ir Berlyno Laisvajame universitetuose.

Vilniaus universitete dėstė: Botanikos mokomoji lauko praktika, Botanikos praktikos darbai (botanikos specialioji praktika, augalų geografija, Lietuvos flora, Lietuvos botanikos istorija ir flora, geobotanika, biogeografija, dirvožemio mokslas).

Vadovavo diplominiams, bakalauro ir magistro darbams, buvo studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijų narė.

2008 m. suteiktas Vilniaus universiteto biomedicinos mokslų docento pedagoginis mokslo vardas. Buvo doktorantūros studijų dalyko Augalų geografija programos sudarytoja ir konsultantė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto jungtinėje doktorantūros studijų komisijoje. Daugelio doktorantūros studijų komitetų narė. Tyrė saugomų teritorijų augalinio rūbo įvairovę: regioninių parkų – Gražutės, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Pagramančio, Panemunių, Pavilnių, draustinių – Balkasodžio botaninio, Kepurinės botaninio-zoologinio, Kaišiadorių rajono saugojimui perspektyvių teritorijų.

Nuorodos

1 Тупчяускайте Ю. Частота встречаемости видов сосудистых растений флоры Литвы как показатель ее структуры = Lietuvos induočių augalų rūšių dažnis kaip floros struktūros rodiklis : автореферат дис. на соискание учен. степ. канд. биол. наук. – Вильнюс, 1991. – 23 c.

2 Naujalis J. R. (red.). Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. – Vilnius, 2005. – 226 p.

3 Tupčiauskaitė J. Botanikos mokomoji lauko praktika: stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai. Mokomoji knyga (elektroninis išteklius internete). – Vilnius, 2012. – 1 p.

4 Ulevičius A., Tupčiauskaitė J. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys. Vadovėlis (elektroninis išteklius internete). – Vilnius, 2013. – 429 p.

5 Balevičius K. (ats. red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 1992. – 364 p.

6 Rašomavičius V. (vyr. red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 800 p.

7 Lietuvos nacionalinis atlasas, 1 t. – Vilnius, 2014. – 141 p.