Vilkaitis Vincas

Gimė 1892 m. sausio 16 d. Kybartuose (Vilkaviškio apsk.). 1912 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją. 1924 m. baigė Berlyno universiteto Filosofijos fakulteto Gamtos skyrių.

1919–1920 m. dirbo mokytoju Marijampolės gimnazijoje. 1920–1922 m. dirbo Berlyno universiteto Botanikos muziejuje, buvo universiteto laisvuoju klausytoju. 1925–1927 m. – Žemės ūkio akademijos Taikomosios botanikos katedros docentas ir vadovas. 1927–1941 m. – ekstraordinarinis profesorius ir vadovas. 1934–1940 m. – Žemės ūkio akademijos rektorius, 1927–1939 m. – Dotnuvos augalų apsaugos stoties vedėjas.

1925 m. Berlyno universitete apgynė disertaciją apie Brandenburgo srities (Desmidiaceae) dumblius. Įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.

Dirbo algologijos ir fitopatologijos srityse. Inicijavo kompleksinius Kamanų ir Šepetos aukštapelkių tyrimus. Parašė šviečiamojo pobūdžio straipsnių apie botanikos dėstymą vidurinėse mokyklose, išvertė į lietuvių kalbą tris botanikos ir augalų anatomijos vadovėlius. Pradėjo eksperimentinės žemės ūkio fitopatologijos tyrimus Lietuvoje.

1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Sibirą.

Mirė 1943 m. sausio 19 d. Trofimovske, Sibire.

Šaltiniai

Motuzas A. Profesorius Vincas Vilkaitis. – Vilnius, 1991. – 127 p.