Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorija

Vadovas dr. VYTAUTAS KESMINAS

Pagrindinės tyrimų kryptys – vandens gyvūnų bendrijų, populiacijų struktūros funkcionavimo antropogeninio poveikio sąlygomis ir adaptacijos ypatumų bei dėsningumų ontogenezėje tyrimai, įvairios prigimties teršalų toksinio poveikio testorganizmų funkcinėms sistemoms tyrimai.

Gėlųjų vandenų ekologijos sektorius – tiria žuvų bendrijų, populiacijų struktūrą, ekologinę būklę ir išteklius, indikatorinių rūšių genetinę įvairovę gamtinių ir antropogeninių veiksnių kaitos dėsningumus.

Tiria žuvų ir nėgių populiacijų ir bendrijų įvairovę, genetinę struktūrą ir produkcinius procesus. Naudojant konvencinius ir radijo žymeklius tiria praeivių (lašišų, šlakių, ungurių) ir retų (aštriašnipio eršketo) žuvų rūšių migracijas ir laikymosi vietas Nemuno baseine, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Lietuvos vandenyse tiria svetimkraščių žuvų ekologija, mitybos tinklų sandarą ir kaitą bei jų funkcionavimo dėsningumus. Vykdo vandens telkinių ekologinės būklės įvertinimą pagal žuvų rodiklius, atlieka praeivių, verslinių ir Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių populiacijų ir bendrijų būklės kaitos tyrimus įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Atlieka žuvų išteklių tyrimus ir nustato jų būklę, teikia rekomendacijas išteklių racionaliam panaudojimui, rengia žuvininkystės išteklių atkūrimo programas. Eksperimentinėje akvariuminėje recirkuliacinėse sistemose augina ir veisia retas ir nykstančias žuvų rūšis, vykdo mokslinius eksperimentus bei rengia veisimo technologijas.

Ekologinės fiziologijos ir toksikologijos sektorius – tiria toksinių medžiagų, o taip pat  nanodalelių ir jas sudarančių metalų sukeltų fiziologinių pokyčių ir organizmo reakcijų skirtingose hidrobiontų rūšyse dėsningumus ir mechanizmus.

Tiria skirtingos cheminės prigimties teršalų toksinio poveikio testorganizmų funkcinėms sistemoms, jų test-reakcijoms ypatumus. Vykdo specifinių ir nespecifinių organizmo atsakų (fiziologinių-elgsenos markerių) į teršalų poveikį paiešką. Aiškinasi teršalų patekimo į organizmą kelius, jų pasiskirstymo ir kaupimosi organizme mechanizmus, modeliuoja galimą teršalų toksinį poveikį organizmams. Vertina toksiškumo testų, testorganizmų ir jų test-reakcijų panaudojimo teorines ir praktines galimybes, tiriant atskirų teršalų, nuotekų toksiškumą, gamtinių vandenų ekotoksikologinę būklę. Analizuoja nanodalelių (ND) ir jas sudarančių metalų sukeltų fiziologinių pokyčių ir organizmo reakcijų skirtingų vystymosi stadijų žuvyse dėsningumus.

Laboratorijos