Jūros ekologijos laboratorija

Vadovas dr. LINAS LOŽYS

Jūros ekologijos laboratorijos veikla ir strategija

Nuo 1949 m. Jūros ekologijos laboratorija (JEL) atlieka nepertraukiamus ekosistemų fukcionavimo tyrimus didžiuosiuose Lietuvos vandens telkiniuose - Kauno mariose, Nemune, Kuršių mariose bei Baltijos jūroje. Ypatingas dėmesys skiriamas žuvų bendrijų bei atskirų rūšių ekologijos tyrimams, taip pat abiotinių ir biotinių veiksnių poveikio žuvų įvairovei bei ištekliams vertinimui. Intensyvaus įvairių ūkinės veiklos šakų, darančių įtaką vandens ekosistemoms, vystymosi kontekste JEL aktyviai dalyvauja vertinant jų poveikį, parengiant poveikio žuvų ištekliams sušvelninimo priemonių planus ar jau degradavusių rūšių atkūrimo planus. JEL nuolat vykdo mokslinius tyrimus vertinant Klaipėdos uosto, Būtingės naftos terminalo, Kruonio hidroelektrinės įtaką žuvų ištekliams bei rūšims.

JEL, turėdama solidžią patirtį jūrinių bei gėlavandenių žuvų bendrijų tyrimuose, atstovauja Lietuvai tarptautinėse ekspertų darbo grupėse, tokiose kaip Tarptautinė jūrinių tyrimų taryba (ICES), Helsinkio komisija (HELCOM). 2008 – 2012 m. laikotarpiu JEL savo moksliniais darbais bei nuolatine vandens ekosistemų būklės stebėsena (monitoringu) aktyviai prisidėjo prie Lietuvos įsipareigojimų, susijusių su rūšių bei buveinių apsauga pagal ES direktyvas, įgyvendinimo.

Laboratorija nuolat atlieka žuvų bendrijų gausumo ir populiacijų tyrimus vandens telkiniuose, kuriuose intensyviai vykdoma verslinė žvejyba – Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemuno žemupyje ir Kauno mariose. Atlikta daug tyrimų vertinant vandens telkinių ekologinius ir žuvų bendrijų parametrus: struktūrą, gausumą, biomasę, taip pat pagrindinių žuvų rūšių populiacinius parametrus. JEL nuolat vertina biologinių parametrų kitimą įvairiuose vandens telkiniuose ir verslinės žvejybos intensyvumo poveikį; reguliariai teikia rekomendacijas dėl išteklių būklės ir žvejybos reguliavimo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms.

Be taikomojo mokslo vystymo, kurio poreikį diktuoja valstybės bei pramonės augimas, 2008 – 2012 m. JEL išplėtė ir fundamentinių mokslinių darbų spektrą. Iš tokių darbų paminėtini eksperimentai, padedantys nustatyti aplinkos veiksnių (pvz., vandens druskingumo, temperatūros) įtaką žuvų fiziologijai bei elgsenai. Šie tyrimai turi ir praktinę reikšmę, kadangi gerina supratimą apie natūralius ir antropogeninius procesus Kuršių mariose, kurie pastaruoju metu sukelia daug diskusijų visuomenėje.

Bendradarbiavimo su Taivano bei Australijos mokslininkais dėka laboratorijoje pradėti nauji fundamentiniai tyrimai Lietuvoje. Visų pirma, tai žuvų otolitų mikrocheminė bei stabiliųjų izotopų analizė, suteikusi naujų žinių apie gėlavandenių žuvų Kuršių mariose migracinius ir buveinių pasirinkimo ypatumus. Dalis šių, vis dar plėtojamų tyrimų rezultatų, yra paskelbta tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose.  

Bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų organizacija Department of Primary Industries (Australija) ir privačia kompanija Fish Ageing Services Pty Ltd (FAS) (Australija), laboratorijoje buvo sukomplektuota unikali Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse otolitų tyrimų įranga. Šiuo metu JEL vyksta pirmosios ir antrosios pakopos Vilniaus universiteto studentų apmokymai, sudarytos sutartys su partneriais Australijoje dėl bendradarbiavimo keičiantis tyrimų medžiaga, apmokant bei keliant JEL darbuotojų kvalifikaciją. Tai sudaro palankias sąlygas kelti JEL darbuotojų kompetenciją šioje srityje ir siekti ilgalaikio tikslo – teikti aukščiausios kvalifikacijos mokslines paslaugas tarptautiniu mastu.

2012 m. pabaigoje JEL sudarė oficialią sutartį ir su Taivano mokslų akademijos jūrinių tyrimų laboratorija. Bendradarbiaujant planuojami žuvų klausos tyrimai, siekiant sukurti ir patentuoti prietaisus, kurie mažintų nepageidautiną žuvų mirtingumą hidroelektrinių turbinose ar kituose industriniuose objektuose, taip prisidedant prie Europos Sąjungos pastangų mažinti antropogeninį poveikį žuvų bendrijoms, apsaugoti ar atkurti tam tikras populiacijas (pvz., ungurių).

Didelis dėmesys JEL pastaruoju metu skiriamas jaunų studentų apmokymams siekiant pritraukti naujų specialistų bei plėtoti ichtiologijos mokslo pažangą Lietuvoje. 2012 m. laboratorijoje sėkmingai apginta disertacija apie kormoranų poveikį žuvų populiacijoms Kuršių mariose, įnešusi aiškumo į kormoranų-žuvininkystės konflikto Kuršių mariose supratimą. 2012 m. JEL mokslinį darbą pradėjo vienas doktorantas, dar vienas doktorantūros darbas aktualiais ichtiologijos mokslui klausimais pradėtas vykdyti 2013 m. spalio mėn.

Sprendžiant prioritetines mokslines problemas, JEL ir ateityje tikslingai plės jau pasiektą pažangą, ypatingai akcentuojant darbuotojų kompetencijos didinimą. Vienas būdų tai pasiekti yra intensyviai apmokomi, įdarbinami, užsienio tyrimų centruose besistažuojantys talentingi studentai, tarptautiniuose projektuose patirtimi besidalinantys užsienio ekspertai. JEL yra atvira naujoms tyrimo sritims, atsižvelgia į praktinius valstybės ir pramonės poreikius, visa tai yra grindžiama nuolatos atliekamais fundamentiniais tyrimais.

JEL nuolat vykdo švietėjišką veiklą pristatydama tyrimų rezultatus tarptautinėse bei nacionalinėse mokslinėse konferencijose, susitikimuose su visuomene, viešina tyrimų rezultatus spausdintoje žiniasklaidoje, radijo bei televizijos laidose, dalyvavo rengiant švietėjiškas laidas ir filmus, tokius kaip, pavyzdžiui, „Pamatyk jūrą!“ („Sea the Sea!“) apie Baltijos jūros ekosistemą, jos funkcionavimą, kylančias grėsmes bei šių grėsmių sprendimų būdus; šis pažintinis filmas demonstruotas įvairiose šalyse, konferencijose bei per Lietuvos televiziją. 

JEL kolektyvas, vykdydamas LIFE-NATURE projektą "Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija Natura 2000 tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (DENOFLIT)" prisidėjo parengiant leidinį "Jūros knyga. Baltijos jūros pasauliai", skaitykite lietuviškai: http://corpi.ku.lt/…/…/BEF_Juros-knyga_Preview_galutinis.pdf

Apie Jūros ekologijos laboratoriją ir svarbiausius įvykius taip pat rasite socialiniame tinkle Facebook

Laboratorijos