Tyrimų sritis ir kompetencija

Mikrobiologija (mikologija ir fitopatologija): grybinių medžių ligų diagnozavimas bei jų sukėlėjų ar kitų medienos grybų identifikavimas taikant mikroskopinę bei molekulinę analizę, ligų sukėlėjų išskyrimas grynų kultūrų metodu naudojant selektyvias terpes; genetinės fitopatogeninių grybų įvairovės tyrimai, patogeniškumo sumedėjusiems augalas testai, kai kurių svarbiausių miško medžių ligų sukėlėjų populiacijų struktūros tyrimai.

Molekulinė biologija: DNR išskyrimas, PGR reakcija, elektroforezė, RAPD, RFLP, mikrosatelitinė (SSR) analizė, paruošimas sekoskaitai ir sekų analizė, rūšių identifikavimas pagal DNR sekas kompiuterinių programų bei elektroninių duomenų bazių pagalba.

Miškotyra, bendroji miškininkystė: miško apsauga, miškotvarka, želdinimas, medžių selekcija, miško naudojimas. Racionalių kovos priemonių prieš miško medžių ligas paieška. Nepageidaujamų lapuočių medžių atžalų naikinimo/žėlimo stabdymo priemonių paieška ir praktinis testavimas.

Trumpos apyvartos miško želdinių plantacijos: veisimas, priežiūra ir naudojimas.

Pelkių ekologinis atkūrimas: ekologinio atkūrimo (hidrologinio režimo užtikrinimo) priemonių parinkimas ir testavimas, hidrologinio monitoringo vykdymas.

Plačiau:

Gamtos tyrimų centro Botanikos Instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojo Dr. Vaidoto Lygio kvalifikaciją apibrėžiantys faktai:

Gebėjimas analizuoti gautų tyrimų rezultatus ir susijusią mokslinę literatūrą, rašyti ir skelbti tarptautinio lygio mokslines publikacijas: vykdytų tyrimų tematika publikuota ar priimta spaudai 21-as mokslinis straipsnis leidiniuose, referuojamuose Thomson Reuters Web of Science (WoS) duomenų bazėje ir turinčiuose citavimo rodiklį Journal Citation Reports (JCR), iš jų 8-iuose esu pagrindinis (pirmas) autorius. Be to, su bendraautoriais esu publikavęs 5-is mokslinus straipsnius recenzuojamuose leidiniuose, referuojamuose įvairiose duomenų bazėse, tačiau neturinčiuose citavimo indekso.

2005 metais Švedijos agrarinių mokslų universitete (SLU, Upsala, Švedija) rengiau ir apgyniau Miškininkystės mokslų daktaro disertaciją (rengta anglų kalba, Lietuvoje nostrifikuota suteikiant Biomedicinos mokslų daktaro vardą).

Esu recenzavęs 13-a mokslinių straipsnių moksliniuose periodiniuose leidiniuose, įrašytuose į ISI Master Journal List – Forest Ecology and Management, Forestry (Oxford), Scandinavian Journal of Forest Research, iForest - Biogeosciences and Forestry, Forest Pathology, Plant Pathology, Baltic Forestry ir Botanica Lithuanica.

Patirtis vykdant mokslinius projektus (įskaitant ir tarptautinius): kaip atsakingasis vykdytojas, esu dalyvavęs (dalyvauju) 11-oje tarptautinių ir 13-oje nacionalinių projektų. Daugiau informacijos apie vykdytus (vykdomus) projektus pateikiama žemiau.

Gebėjimas inicijuoti mokslinių projektų paraiškas ir vadovauti projektų vykdymui: esu inicijavęs šešių projektų paraiškas, iš kurių keturiems (tame tarpe – vienas tarptautinis) buvo skirtas finansavimas. Visuose keturiuose finansuojamuose projektuose vadovavau (vadovauju) projekto vykdymui (Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programos projekte esu Paramos Gavėjo grupės vadovas).

Gebėjimas pristatyti tyrimų rezultatus tarptautiniu lygiu: esu dalyvavęs daugiau kaip 20-yje daugiausia užsienyje vykusių tarptautinių mokslinių konferencijų (dalyvavau organizuojant bent tris iš Lietuvoje vykusių konferencijų), kurių metu žodinių ar stendinių pranešimų forma pristačiau vykdytų ar vykdomų tyrimų rezultatus.

Gebėjimas vadovauti studentų (doktorantūros, magistrantūros, bakalauro) moksliniams darbams: vadovauju (esu vadovavęs) keturiems doktorantams (du iš jų jau apsigynė), dvejiems magistriniams darbams (vienas jau apgintas) ir trejiems bakalauro darbams (du jau apginti).

Nuo 2014 m. esu Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro Biomedicinos mokslų srities Botanikos krypties jungtinio doktorantūros komiteto narys. 2010, 2014 ir 2015 m. esu dalyvavęs trijų disertacijų gynimo tarybose, o 2014 m. oponavau Tatjanos Iznovos (VU) daktaro disertacijos gynime.

Gebėjimas užmegzti ir palaikyti dalykinius ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis ir mokslininkais: puikūs ryšiai palaikomi su fitopatologais iš Švedijos žemės ūkio universiteto (SLU) Upsalos Biocentro Miško mikologijos ir augalų patologijos departamento (Upsala, Švedija), Šveicarijos federalinio miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų instituto (WSL, Birmensdorfas (Ciurichas), Šveicarija), Čekijos Mendelio universiteto Miško apsaugos ir laukinės gyvūnijos kontrolės departamento (Brno, Čekija), Latvijos valstybinio miškų tyrimo instituto “Silava” (Salaspils (Ryga), Latvija) bei Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto; su miško apsaugos ir selekcijos specialistais iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto bei Valstybinės Miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos ir Miško genetinių išteklių skyrių. Be to, draugiški ryšiai palaikomi su miško apsaugos (fitopatologų, entomologų) bei miško selekcijos grupių/laboratorijų vadovais iš visų Skandinavijos šalių, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Airijos, Ispanijos, Pietų Afrikos Respublikos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir kitų šalių mokslo institucijų.

 

 

Laboratorijos